AKMENLIGĖ. Arba kai pilvuke labai sunku…

Pasitaiko atvejų, ypač kai gyvūnas laksto laisvai, kad į kliniką patenka tikrai prastos būklės. Pilvas išsipūtęs ir skausmingas, augintinis neėda, nelaka, yra depresiškas ir rodo skausmo požymius. Šeimininkai stebi, kad gyvūnas bando atlikti gamtinius reikalus, bet nieko nesigauna. Kartais panašiau, kad užkietėjo viduriai ir problema tame, kad gyvūnas negali normaliai tuštintis. Be to pauodegys lyg ir su viduriavimo požymiais. O gal ir nesišlapina? Vemia. O gal kažką suėdė ir tai užstrigo? Gal apsinuodyjo? Tačiau visa tai sukelti gali tik vienas akmenukas, užstrigęs šlapimo takuose. Šlapimas nepasišalina, šlapimo pūslė išdidėja, spaudžia žarnas ir kitus organus, skauda – nebesinori nei ėsti, nei gerti, nei žaisti. Ar skubu? Be galo, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją! Laiko turite mažai.

BET viskas, prasideda kur kas anksčiau…

Akmenligė būdinga ir katėms, ir šunims. Dažnu atveju šeimininkai atveda augintinį, nes nori pasikonsultuoti ką daryti. Sako, kad augintinis netvarkingas, kerštingas ar dar dėl kaži kokių priežasčių šlapinasi ne vietoje. Šeimininkai teigia, jog gyvūnui nutinka „nelaimės“, augintinis būna neseniai pasišlapinęs, o ir vėl pridaro. Kai kuriais atvejais stebima, kad augintinis bando šlapintis, bet srovė ne tokia stipri kaip ankščiau arba kiekis mažesnis, kartais balutės net visai nebūna. Augintinis dažniau laižo lytinius organus. Akylesni šeimininkai, sunkesniais atvejais, pastebi pasikeitusią šlapimo spalvą, kartais kraują šlapime. O situacijai sunkėjant gyvūnas parodo skausmą (katės jį parodo vėliau nei šunys). Jei akmenukas užkemša šlapimo takus, pilvas išsipūčia, gyvūnas pasidaro nevalgus, negeria, vangus ir depresiškas. Gyvūnas, kuris negali prasišlapinti gali vemti ir žiaugčioti, sunkiai tuštintis. Kai nepašalinamas šlapimas, trinka inkstų veikla. Šlapimo organai gali trūkti, šlapimas patekti į pilvo ertmę. Būklė itin pavojinga, gyvūnas gali nugaišti per 3 dienas. Vis tik, kol bėda yra dar nesusiformavusi iki akmenų lygio, o šlapime atsiranda tik smulkūs kristalai, bėdų tai gali ir visai nekelti. Tokia būklė gali būti tiesiog randama atsitiktinai. Todėl labai svarbu lankytis pas veterinarą ir atlikti profilaktinius tyrimus. Nes gydymas, paprastai, kainuoja kur kas daugiau nei profilaktika.

Šlapimo takų akmenys susiformuoja šlapime kai jame yra didelė koncentracija mineralų, kurie kristalizuojasi. Iš pradžių jie būna maži ir yra vadinami „smėliuku“, vėliau didėja arba sulimpa ir gali tapti tikrai rimtais ir dideliais akmenimis, kurių pašalinti nebeįmanoma – juos reikia operuoti. Taigi, problema didelė. Akmenys (urolitai) gali formuotis inkstuose, kanaluose arba šlapimo pūslėje, bet čia mes aptarsime tik besiformuojančius šlapimo pūslėje ir slenkančius žemyn šlaple link išėjimo. Urolitų yra įvairių, bet didžiausia tikimybė, jog pas Jūsų augintinį gali susiformuoti struvitai arba oksalatai. Struvitams įtakos dažnu atveju turi šlapimo takų infekcijos, bet juos galima tirpinti dietos pagalba; tuo tarpu oksalatai formuojasi dėl mitybos, bet juos reikia šalinti, sutirpdyti nebeįmanoma.

Norint išvengti akmenų formavimosi, labai svarbi tinkama dieta. Nes akmenų formavimusi įtakos turi mineralų kiekis, pvz., jei dietoje bus daug magnio ar fosforo, formuosis struvitai. Bet tai dar nereiškia, kad mažiau yra geriau, nes pavyzdžiui kalcio oksalatų formavimuisi įtakos turi tiek per didelis, tiek ir per mažas kalcio kiekis. Be to dietos pagalba gali būti reguliuojamas šlapimo pH, kuris taip pat yra kertinis faktorius akmenų formavimuisi. Vis tik, net tinkama dieta nepadės, jei gyvūnas nuolat gaus per mažai skysčių. Pakankamas skysčių kiekis labiau praskiedžia šlapimą, todėl jame būna mažesnės mineralų koncentracijos, taip pat padeda lengviau išsiplauti šlapimo pūslei, jei ten pradeda formuotis kristalai. Taigi, dar kartą pasikartojant, išgeriamų skysčių kiekis yra YPAČ svarbus, ir, jei gyvūnas pats laka nepakankamai, jį būtina paskatinti tai daryti.

Jei problemų su šlapimo takų akmenimis jau yra, labai svarbu griežtai laikytis paskirtos dietos. Komercinės dietos yra skirtingų tipų, skirtos skirtingoms akmenų rūšims: tinkamos akmenų tirpinimui, arba prevencinės, naudojamos, kad nesusiformuotų nauji. Ištirpinti struvitams, gali prireikti nuo poros savaičių iki maždaug pusės metų. Šeriant gydomosiosmis dietomis (tiek esant akmenligei, tiek ir kitoms ligoms) visada labai svarbu atsiminti pagrindinę taisyklę – niekas papildomai negali patekti į burną, kad ir kaip gražiai bežiūrėtų augintinio akytės! Griežtai. Taip pat reikėtų atsargiai elgtis ir su papildais, net jei jie skirti šlapimo takų problemoms. Nerekomenduojama naudoti nieko, nepasitarus su veternarijos gydytoju. Esant šiai kondicijai, viskas, kas patenka į burną yra labai galinga priemonė problemai spręsti, bet ji yra tokia pat galinga ir situacijai pabloginti.

Vis tik, net jei šersite savo augintinį labai atsakingai, kai kuriais atvejais akmenų išvengti vis tiek nepavyks. Jų formavimuisi įtaką daro ir genetika (pvz., labiau linkusios tokios veislės kaip Jorkšyro terjeras, miniatiūriniai šnauceriai, Persų katės ir kt. ), svoris, lytis (patelėms akmenys pasireiškia dažniau, bet patinams jie dažniau blokuoja šlapimo takus), infekcijos, metaboliniai sutrikimai, amžius (struvitai dažniausiai randami pas jaunus, oksalatai pas vidutinio ir vyresnio amžiaus gyvūnus). Be to amžius taip pat turi įtakos ir metaboliniams procesams bei gretutinėms ligoms, kurios gali paskatinti akmenų formavimąsi, pvz., gyvūnas turintis diabetą yra imlesnis infekcijoms, o akmenų vystymuisi šlapimo takų infekcija yra vienas svarbesnių faktorių.

Su tokiu augintiniu nukeliavus pas veterinarą, gydytojas Jus smulkiai išklausinės apie tai, ką Jūs pastebėjote, atliks apžiūrą. Diagnozės patvirtinimui, reikalingas šlapimo tyrimas, kuriame atsispindi įvairūs parametrai, pvz., pH, kraujo ir baltymų kiekis šlapime, kt. Šlapimą mikroskopuojant matomi kristalai, galima patvirtinti jų rūšį. Ši informacija yra pati svarbiausia gydymo parinkimui. Vis tik labai rekomenduotina įvertinti būklę rentgeno arba ultragarso pagalba, nes tik šiomis priemonėmis galima tiksliai nustatyti kokio dydžio akmenukai kamuoja augintinį, kurioje vietoje jie yra, ar reikalingas chirurginis gydymas, o gal užteks medikamentinio. Taip pat labai vertinga atlikti kraujo morfologinį ir biocheminį tyrimus, norint įvertinti bendrą organizmo ir ypač inkstų būklę. Išsiaiškinus situaciją, įvertinama kokio tipo gydymas reikalingas, jei pasirenkamas medikamentinis gydymas, gyvūnui greičiausiai bus rekomenduojamos lašelinės, vaistai nuo skausmo, esant indikacijoms, antibiotikai, skiriama speciali dieta, gali būti rekomenduojami papildai. Jei yra užkimšti takai, prieš arba vietoj operacijos gydytojas gali rekomenduoti įvesti kateterį, kurio pagalba akmenukai gali būti prastumiami, išplaunama šlapimo pūslė. Kai kuriais atvejais kateteris gali būti paliekamas kelioms dienoms. Vis tik esant didesniems akmenims, vienintelis efektyvus gydymo būdas lieka operacinis.

Straipsnis pasirodė naudingas? Sekite ir tokių straipsnių gausite daugiau!