AKYS. AUSYS. ANALINĖS LIAUKOS. Higienos ABC.

AKYS

Kaip ir žmonėms, taip pat ir gyvūnams, atsikėlus po miego prie akių gali būti traiškanų. Todėl akytes reikėtų pavalyti kasdien. Tam gali būti naudojamas paprasčiausias tamponėlis su vandeniu arba specialūs valikliai. Taip pat galima naudoti specialias akių valymo servetėles. Valant akytes, labai svarbu tvirtai laikyti gyvūno galvą ir atidžiai žiūrėti, kad tamponėlis ar vatos gabaliukas neliestų pačios akies ir jos nesudirgintų.

Jei augintiniui prie akių gausiai pradeda kauptis geltonos, pūlingos išskyros ar akyje pastebite svetimkūnių, geriausia kreiptis į veterinarą. Akys yra labai jautri vieta, todėl bet kokia savigyda, gali jas dar labiau sudirginti.

Vis tik jautriausias šis klausimas yra baltų šunų (kai kuriais atvejais ir kačių) savininkams. Veterinarai bei kirpėjai labai dažnai išgirsta klausimą, ar įmanoma pilnai panaikinti nubėgimus prie akių. Ankstesniame mano įraše minėtas špicas yra baltas. Todėl atsakymas iš praktikos – visiškai panaikinti ašarų nubėgimų nuo šviesaus kailiuko visam laikui sveikais būdais ko gero nepavyks. Tam priežasčių yra daug. Jas aptarsiu vėlesniame straipsnyje. O dabar trumpai apie tai, ką daryti, kad akytės atrodytų kaip įmanoma geriau.

Nors tamsūs nuvarvėjimai prie akių jau lyg ir „norma”, nes dauguma baltų mažų veislių šunų juos turi, veterinarui pasirodyti vertėtų. Mažų veislių šunims būdingas latako, kuriuo pasišalina ašaros siaurumas, todėl ašaros nenubėga link nosies kaip turėtų ir nuvarva kailiuku. Taip pat ašaros gali bėgti dėl kitų anatominių dalykų, akių dirginimo ar kt. priežasčių. Kai kuriais atvejais šios priežastys yra koreguojamos. Taip pat būklei įtakos gali turėti alerginiai susirgimai ar pašaro sudėtis, todėl kartu su veterinaru rinkdami ir bandydami skirtingus pašarus, galite situaciją pagerinti. Kai kuriais atvejais pagelbėja pašarų priedai. Nors Jūsų šuns kirpėja, net ir prausdama specialia kosmetika, pilnai nenuvalys į kailį įsigėrusių patamsėjimų, ji situacija taip pat gali pagerinti kaip įmanoma trumpiau pakirpdama kailiuką palei akis arba šį kailį surišdama. O paskutinis ir labai svarbus darbas lieka Jums. Jei kasdieną po kartą (ar idealiu atveju du) pavalysite paakius švelniu tamponėliu sudrėkintu vandenyje, šuns paakiai neabejotinai atrodys kur kas geriau. Be to nešvarumai nespės įsigerti ir bus lengviau juos nuvalyti. Įsigėrimui sumažinti taip pat laikas nuo laiko galima paakių kailiuką švelniai patepti vazelinu. Jį reikėtų rinktis kuo natūralesnį.

AUSYS

Dauguma kačių yra tikros švaros mylėtojos. Jos nuolatos laižosi ir valosi. Todėl daug dėmesio higienai Jums skirti paprastai nereikia. Sveikų šunų ausys įprastai taip pat būna švarios. Vis tik, kartą per mėnesį apžiūrėti ausytes rekomenduojama. Labiausiai tikėtina, kad valyti jų neteks, bet reguliariai tikrindami, laiku pastebėsite bet kokią galima bėdą. Jei ausytėse yra truputis sieros, bet jokių neįprastų ženklų nepastebite, liečiant ausys neskausmingos, ne raudonos ir t.t., geriausia jų visai netvarkyti. Dažnas bereikalingas ausų valymas gali tik pridaryti bėdos, nes per dažnai valant vaško gamyba didėja, gali būti pažeidžiamas natūralus pH ir kt. parametrai.

Tiek šunų, tiek ir kačių ausų priežiūra pasirūpino pati gamta. Ausyse yra integruotas valymosi mechanizmas, kurio dėka ausų vaškas nuolatos slenka iš ausies gilumos išėjimo link. Todėl ausų valyti gali visai nereikėti arba valyti jas tenka retai. Verta paminėti, kad sveikų ausų valymas apsiriboja ausies kaušelio, raukšlių bei landos išorės nubraukimu su minkštu vatos gabaliuku. Prieš tai rekomenduojama įlašinti ausų valymo skysčio į kiekvienos ausies landą, švelniai pamasažuoti ir leisti pasipurtyti. Tokiu būdu visa siera, esanti viduje, pasišalins išorės link ir galima lengvai ją nuvalyti. Prieš įsigyjant valymo skystį rekomeduočiau būtinai pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes skysčių asortimentas yra didžiulis. Ir, nors dauguma jų vadinasi vienodai – ausų valymo skysčiais, yra tinkami skirtingoms situacijoms, t.y. sveikoms ausims, sergančioms, jautrioms ir t.t.

Jei ausys yra nuolatos užterštos, skleidžia nemalonų kvapą, gyvūnas kasosi, dažnai purtosi, laikosi pakreipęs galvą, būtina pasitarti su gydytoju. Ausų problemos yra viena dažniausių gyvūnų apsilankymo pas gydytoją priežasčių. Otitus sukelia įvairios priežastys. Beja, šunims, kurių ausys smarkiai priaugusios plaukų, juos pešioti būtina. Kai kurios studijos rodo, kad plaukai yra predisponuojantis faktorius (18%) ausų ligų atsiradimui. Vis tik, jei pešama naudojant specialius miltelius, reikėtų taip pat porą dienų stebėti ausytes. Ypač pirmus kartus. Gan nemažai augintinių atvyksta pas veterinarą dėl ausų sudirgimo būtent po šios procedūros, nes yra alergiški milteliams.

ANALINĖS LIAUKOS

Analinių liaukų turinys, tai lyg gyvūno vardas, kitam tos pačios rūšies gyvūnui. Kiekvienam individui jis unikalus. Liaukų priežiūra – tema, kuria išgirsite skirtingas nuomones. Daug veterinarų mano, jog nereikia liesti šių liaukų, kol jos nesukelia problemų. Daug kirpėjų jas valo rutiniškai, ypač mažų veislių šunims. Daug šunų savininkų yra bent girdėję apie jas. Daug kačių savininkų jomis nė nesidomi.

Kur yra tiesa? Tiesa priklauso nuo individualaus atvejo. Ir nesvarbu šuo tai ar katė. Aš manau, jog jei nėra požymių, kad gyvūnui jos sukelia nemalonius jausmus, jų spaudyti nėra reikalo. Jei gyvūnas „važinėja” ant užpakalio, dažnai laižo ar kandžioja išangės sritį, būna neramus tuštinantis, analines liaukas turėtų apžiūrėti veterinaras. Pražiūrėjus šiuos požymius, retai, bet pasitaiko atvejų kai analinės liaukos pratrūksta. Tokiu atveju jų vietoje (apie išangę maždaug ties 3 ir 8 h) matomos kraujuojančios ir šlapiuojančios žaizdos.

Natūraliai liaukų turinys turėtų pasišalinti pats, augintiniui tuštinantis. Vis tik dėl įvairių priežasčių kartais išsituština nepakankamai, kartais jo kaupiasi daugiau. Tada liaukas spausti reikia. Kaip dažnai, priklauso nuo gyvūno – vieniems kartą per savaitę, kitiems kartą per pusmetį, tretiems niekada. Jei liauka nėra uždegimiška, tik prisipildžiusi turinio, ją gali išspausti kiekvienas mokantis: veterinaras, kirpėjas, savininkas. Jei liauka jau su uždegimu, jai reikalinga profesionali veterinaro priežiūra.

Taigi, kaip taisyklingai spausti liaukas. Šį darbą turėtų atlikti du žmonės, nes procedūra gyvūnams nėra maloni ir gyvūną reikia laikyti. Spaudžiančiam žmogui rekomenduotina užsidėti pirštines. Tada rodomasis pirštas sudrėkinamas lubrikantu ir švelniai kišamas į išangę daugmaž iki pirmojo sąnario. Jei liaukos prisipildžiusios, jų vietose (lyg ant laikrodžio ties 4 ir 8 h) jaučiami maži kriaušės formos pasipūtę maišeliai. Liaukos spaudžiamos po vieną, į servetėlę, kurią pasidėkite tarp gyvūno išangės ir savo delno. Spaudimas turi būti švelnus. Pilnai išspausta liauka yra vos apčiuopiama. Gyvūnų augintojų tarpe yra plačiai paplitęs spaudimas spaudžiant apatinį išangės trečdalį, spaudimą nukreipiant iš apačios į viršų. Toks spaudimo būdas gali būti taikomas tik labai mažiems gyvūnams, kai nėra galimybės įkišti piršto į išangę. Kitais atvejais taip spausti nereikėtų, nes liaukos neištuštinamos pilnai ir dėl didesnio spaudimo labiau sudirginamos.

#akys #analinėsliaukos #ausys #higiena