Astma

Manoma, jog astma serga iki 5 % kačių populiacijos.

Astma yra vienas iš tų susirgimų, kurie pasireiškia tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams. Deja, bet šio susirgimo kasmet diagnozuojama vis daugiau iš jo išgyventi neįmanoma. Laimei, paskyrus tinkamą gydymą šis susirgimas gali būti kontroliuojamas. Tuo tarpu negydant – liga gali būti mirtina. Astma serga tiek šunys, tiek ir katės. Tačiau katėms susirgimas pasireiškia kur kas dažniau. Lyties predispozicijos nėra, tačiau kai kurie tyrimai rodo, jog šia liga dažniau serga Siamo veislės katės.

Astma, kitaip vadinama alerginiu bronchitu, yra chroninis kvėpavimo takų uždegimas, kurį indukuoja alerginė reakcija. Dėl astmos kvėpavimo takai yra užkemšami susikaupusių gleivių ir prasideda spazmai. Astma gali pasireikšti bet kokio amžiaus gyvūnui, bet dažniausiai požymiai pastebimi jauniems arba vidutinio amžiaus gyvūnams. Astmos priepoliai užeina įvairaus stiprumo, ilgio ir dažnumo periodais, o tarp jų gyvūnai elgiasi ir jaučiasi visiškai įprastai.

Astma sergantys gyvūnai gali sunkiau toleruoti fizinį krūvį. Nors lekavimas yra normalus fiziologinis procesas keturkojams (ypač smarkiai pajudėjus ar karštomis dienomis), pas atmatikus, lekavimas pasireiškia dažniau ir ilgiau, net ir normaliomis sąlygomis, matomas kvėpavimas atvira burna. Be abejo, pagrindiniai astmos požymiai yra kosėjimas – čiaudėjimas – tarsi negalėjimas įkvėpti. Priepolio metu katės poza dažnai taip pat būna specifinė – ištiestas kaklas, galva palenkta link žemės, išreikšti pilvo judesiai. Šie požymiai gali pasirodyti ir peršalus, tačiau, jei jie tęsiasi chroniškai, reikėtų įvertinti galimą astmos riziką. Gyvūno kvėpavimui sutrikus, t. y. priepolio metu, jo gleivinės gali pasidaryti baltos ar įgyti mėlyną atspalvį. Tai indikuoja apie deguonies trūkumą ir pastebėjus šiuos požymius reikėtų skubiai kreiptis veterinarinės pagalbos. Nors astma yra susirgimas, pirmiausia paveikiantis kvėpavimo sistemą, tačiau tuo pačiu, galima pastebėti ir netiesioginių simptomų. Sergantys astma gyvūnai gali mažiau ėsti, nes jų plaučiai yra hiperinfliacijos būsenoje. Dėl šio priežasties skrandis yra spaudžiamas, augintinis jaučia pilnumo jausmą net nesuėdęs visos porcijos. Tai gali privesti prie medžiagų trūkumo, kas paveiks ir kitas organizmo sistemas. Taip pat gyvūnas gali būti mažiau energingas, tiek dėl nepakankamos mitybos, tiek ir deguonies trūkumo.

Diagnozė yra daugiau paremta kitų priežasčių atmetimu nei konkrečiu tyrimu būtent astmai nustatyti. Gali būti atliekamas rentgenologinis tyrimas, bronchoskopija, kvėpavimo takų turinio tyrimai. Naudinga atlikti kraujo tyrimus, parodančius uždegiminę būklę, alergines reakcijas, kitus patologinius nukrypimus ir taip pat padedančius atmesti kai kurias kitas ligas.

Kaip jau minėta ankščiau, astma praktiškai nėra išgydoma liga. Tačiau paskyrus tinkamą gydymą, gyvūnas gali laimingai ir kokybiškai pragyventi likusią gyvenimo dalį. Daugiausia gydymui naudojami steroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau kai kuriais atvejais naudingi būna ir antihistamininiai, bronchus plečiantys medikamentai. Nors streoidai įprastai naudojami tabletėmis, kuo toliau, tuo labiau populiarėja inhaliacinis būdas. Kuris, tikėtina, veikia vietiškiau ir sukelia mažiau šalutinių reakcijų. Gyvūnams sergantiems astma, vaistai dažniausiai reikalingi visą gyvenimą.

Nors vaistai astma sergantiems gyvūnams ir būtini, vis tik yra ir kitų faktorių, galinčių pagerinti keturkojų astmatikų gyvenimą. Kad ir kaip būtų, reikia nepamiršti, jog astma yra alerginės kilmės susirgimas, todėl jei tik įmanoma, reikėtų išsiaiškinti, koks alergenas dirgina kvėpavimo takus. Deja, tai padaryti ne visada įmanoma, tačiau yra keli dalykai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint suteikti augintiniui geresnę gyvenimo kokybę ir lengvesnį kvėpavimą. Priepolį gali suketi ar būklę apsunkinti:

1. cigarečių dūmai, namų kvapikliai ar net šeimininko kvepalai;

2. buitinė chemija;

3. dulkantis kačių tualeto kraikas;

4. stresas;

5. antsvoris;

6. namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis.

   
   

Astmos priepoliai pasikartoja skirtingu dažniu, užtrunka skirtingą laiko tarpą ir yra ne vienodai sunkūs skirtingiems individams.