Augintinio gaivinimas

Ankstesniuose straipsniuose aptarėme gausybę įvairių nelaimingų atsitikimų, kurie gali nutikti augintiniams. Visos situacijos stresuoja mus, sukelia skausmą augintiniamas ir mes stengiamės kuo greičiau ir kuo efektyviau pagelbėti mylimiesiems. Vis tik daugeliu atveju, jei mes nesuteiksime pirmosios pagalbos patys, o vešime tiesiai pas veterinarą, gal augintiniui labiau skaudės, gal bus didesnės komplikacijos ar sunkiau gydyti. Tačiau, jei nesugebėsime suteikti pirmosios pagalbos kai gyvūnas nebekvėpuoja, situacija gali būti kur kas liūdnesnė – veterinaro pagalbos galime tiesiog nebesulaukti.

Gaivinimo efektyvumas ir tikimybė, jog augintinis atsigaus priklauso nuo daugybės faktorių. Maža tikimybė atgaivinti augintinį, jei pavyzdžiu jis stipriai serga lėtinėmis ligomis. Tačiau tokiais atvejais kaip tarkime skendimas, ši procedūra dažnai išgelbsti gyvybę. Apskritai sėkmė priklauso nuo priežasties, laiko ir gaivinimo procedūros taisyklingumo. Kai kurių tyrimų duomenimis, taisyklingai suteikus pagalbą, atgaivinama iki 40 % augintinių.

Štai žingsniai, padėsiantys suteikti pirmąją pagalbą be gyvybės ženklų esančiam augintiniui:

1. Patikrinkite ar švarūs kvėpavimo takai, augintinis kvėpuoja, ar yra širdies darbas

Esant aktyviai širdies veiklai, ją galima pajusti ir išgirsti ties širdies zona: krūtinės ląstoje, didesniam gyvūnui lengviau tą padaryti iš kairės pusės, mažesniam didelio skirtumo nėra. Vis tik širdies darbą pajusti gali būti sudėtinga įvykus nelaimei ir nusilpus širdies darbui. Tokiu atveju, tikrinkite vidinę šlaunies pusę. Su pirštais bandykite apčiuopti šlaunies arteriją ir pajusti jos pulsavimą. Ji lengviausiai apčiuopiama viršutinėje dalyje truputį žemiau kirkšnies, daugmaž ties šlaunies viduriu iš vidinės pusės.

Ties rodomuoju pirštu paspaudus (prispaudus arteriją prie šlaunikaulio) galima pajusti pulsavimą.

Nesunku matyti ir pajusti aktyvaus gyvūno kvėpavimą. Aiškiai matomi krūtinės ir pilvo judesiai, pridėjus ranką galima pajusti išeinantį iš snukio orą. Nesąmoningam gyvūnui tą padaryti gali būti kur kas sunkiau, bet vis tik taip pat yra būdų. Galima uždarius burną prie nosies prikišti savo akį (vis tik to nerekomenduočiau daryti dėl saugumo), jei po ranka yra veidrodėlis pridėkite jį. Ilgaplaukiams augintiniams yra vienas puikus triukas – išraukite kuokštelį plaukų ir pridėkite jį prie nosies. Jei augintinis kvėpuoja, kuokštelis judės.

Net, jei manote, kad augintinis negalėjo užspringti, patikrinkite ar švarūs kvėpavimo takai. Ar augintiniui paspringus, ar įstrigus svetimkūniui nėra užsiblokavę kvėpavimo takai. Atidarykite plačiai keturkojo burną, pilnai ištraukite liežuvį ir gerai apžiūrėkite ar nieko nėra gerklėje.

Labai svarbu, kad visa ši dalis neužimtų daugiau nei 10 – 15 sekundžių. Atminkite, kad laikas kurį augintinis prabuvo be kvėpavimo ir kraujo varinėjmo po kūną yra svarbus faktorius lemiantis tikimybę atgaivinti keturkojį.

2. Širdies masažas

Tai yra be galo sunkus fizinis darbas. Per minutę reikia atlikti 100 – 120 kompresijų. Krūtinę reikią įspausti daugmaž iki 50 %. Svarbu atkreipti dėmesį, jog tarp kiekvieno įspaudimo krūtinė turi būti pilnai atleidžiama. Itin svarbu tinkama ir patogi pozicija. Gyvūnas turi būti padėtas ant visiškai stabilaus, tvirto pagrindo. Idealiausia rinktis žemę, jei pagrindas kietas. Pagrindinis spaudimas vyksta delno dalimi arčiau riešo. Dedate rankas taip, kad jos būtų delnais žemyn, viena ant kitos. Būtinai atkreipkite dėmesį į rankų poziciją – jos turi būti pilnai ištiestos per alkūnes ir tvirtai laikytis. Jei per alkūnes rankos bus sulinkusios, neišgausite reikiamo spaudimo stiprumo. Gaivintojo pozicija tokia, kad pečiai būtų tiesiai virš rankų.

Svarbus akcentas, kurioje vietoje spausti. Augintinį guldykite ant šono. Nėra didelio skirtumo kurio – kairės ar dešinės pusės. Dideliam, apvalios krūtinės ląstos šuniui šuniui spauskite maždaug ties plačiausia krūtinės vieta, ten kur ji labiausia iškilusi (krūtinės kompresija). Jei pacientas yra katė, siauros krūtinės ar mažesnės veislės šuo, sulenkite priekinę leteną prie krūtinės. Ties alkūnės vieta randama širdis, čia ir spauskite (širdies kompresija). Labai mažam augintiniui masažą galima atlikti delnu apglėbus krūtinės ląstą ir spaudžiant tolygiai iš abiejų pusių. Išimtis yra plačios krūtinės augintiniai, tokie kaip anglų buldogai. Jie gaivinami paguldžius ant nugaros, spaudžiant krūtinkaulį.

Širdis randama toje vietoje, kur atsiduria alkūnė ją prilenkus prie krūtinės.

3. Oro įpūtimai

Lygiai tiek pat, kiek širdies masažas, reikalingi ir reguliarūs oro įpūtimai. Juos atliekant svarbu, kad kaklas būtų ištiestas ir nebūtų blokuojamas oro praėjimas. Jei gaivinimą atlieka vienas žmogus, įpūtimai atliekami po kiekvienų 30 krūtinės įspaudimų. Jei gaivinimą atlieka du žmonės, įpūtimai daromi kas 6 – 8 sekundes. Atliekant įpūtimus uždaroma gyvūno burna ir prispaudžiami šoniniai nosies sparneliai. Oras į nosį pučiamas du kartus: vienas įpūtimas, tada 1 s pertrauka, antras įpūtimas. Pūsti reikia tiek, kad krūtinė pakiltų. Po to tuoj pat grįžtama prie širdies masažo. Tarp įpūtimų ir širdies masažo turi praeiti kiek įmanoma trumpesnis laiko tarpas.

4. Reguliarūs tikrinimai

Atliekant gaivinimą reikia kas dvi minutes patikrinti ar keturkojis kvėpuoja, ar yra širdies veikla. Tik nedarykite to per dažnai. Tam, kad atsigaunanti širdies veikla įgautų pagreitį, masažas nepertraukiamai turėtų būti daromas būtent dvi minutes. O šis procesas turėtų užtrukti ne ilgiau 5 sekundžių. Gaivinimas tęsiamas iki tol, kol šios gyvybinės funkcijos atsiranda. Net ir joms atsistačius, nereikėtų atsipalaiduoti. Deja, bet jos gali vėl išnykti. Taigi, kol augintinis pateks į veterinaro rankas, galite šiek tiek atsipalaiduoti tik dviem minutėm. Kas tiek laiko šios funkcijos turi būti tikrinamos vėl ir vėl.