Auksaspalvis retriveris

Šių šunų gyvenimo trukmė vidutinio ilgio. Įprastai jie gyvena apie 10 – 13 m. Vis tik yra pastebima tendencija, jog kuo toliau tuo šios veislės šunų gyvenimo trukmė darosi trumpesnė.

Auksiukai yra be galo mieli ir puikūs šeimos draugai. Tai yra labai populiari veislė. Vis tik kai kuriais aspektais šie šunys nėra labai stiprios sveikatos ir kai kurios ligos jiems yra labai būdingos. Taip pat šios veislės keturkojai linkę į višsvorį, todėl šeimininkai jų svorį turėtų kontroliuoti labai atsakingai. Šiame straipsnyje aptarsime kai kurias šiai veislei būdingesnes ligas. Vis tik šis sąrašas tikrai nereiškia, jog Jūsų auginamas auksaspalvis būtinai serga viena iš jų. Tačiau atkreipkite dėmesį į galimus požymius, kad jei liga pasireikštų, ją pastebėtumėte kaip įmanoma greičiau.

NAVIKAI

Auksaspalviai retriveriai yra viena iš dažniausiai navikiniais susirgimais sergančių šunų veislių. Kai kurių studijų duomenimis, būtent dėl navikinių susirgimų miršta apie 60 % auksaspalvių retriverių. Tai yra beveik dvigubai didesnis rodiklis lyginant su visų veislių šunų vidurkiu. Maža to, kad auksiams apskritai būdingi navikai, jiems dažniau negu kitiems pasitaiko ir tokios agresyvios vėžių formos kaip hemangiosarkoma, osteosarkoma. Dėl šios priežasties, ypač viduriniame – vyresniame amžiuje, būtina labai atidžiai stebėti savo auksiuką, kreiptis į veterinarą dėl kiekvieno įtariamo darinio, plėmo, sveikatos pakitimo. Taip pat be galo svarbu profilaktiškai pasilankyti pas veterinarą kartą per metus.

HIPOTIROIDIZMAS

Skydliaukė negamina pakankamai hormono tiroksino. Tiroksinas atsakingas už šuns metabolizmą. Nustatoma kraujo tyrimų pagalba, gydoma pakaitine hormonų terapija. Sergant gyvūnui sausėja kailis bei oda, gali slinkti plaukai ir oda tampa lengviau pažeidžiama įvairių antrinių susirgimų. Padidėja gyvūno svoris, gyvūnas gali tapti bailus ir/ ar agresyvus.

DISPLAZIJA

Displazija gali būti vienpusė arba abipusė, paveikti klubą arba alkūnę. Klubų displazija tai netaisyklingas klubų išsivystymas, kai klubaduobė yra per plokščia ir netaisyklingai susiformuoja klubų sąnarys, vystosi artritas. Alkūnės displazija gali būti kelių formų, tačiau apibendrinant tai sąnario vystymosi sutrikimas, kai šiame sąnaryje nesuauga/ atskyla kaulų dalys. Dažnai manoma, jog šlubavimas ir kaulinės sistemos problemos yra vyresnių gyvūnų problema. Tačiau tiesa ta, kad displazija vystosi jauname amžiuje, gyvūnui augant, tačiau pasireiškimo laikas prikaluso nuo to, kada išsivysto skausmingas artritas. Nors displazija yra genetiškai paveldima liga, jos pasireiškimo stiprį ir laiką smarkiai įtakoja gyvenimo būdas – šuns svoris (ypač augant), kokybiška mityba ir tinkamai parinktas fizinis krūvis. Displazija pasireiškia nenormalia stovėsena, šlubavimu, aktyvumo sutrikimu. Diagnozuojama rentgenologinio tyrimo metu. Gydymas gali būti chirurginis, tačiau šioje situacijoje labai svarbus ir maitinimas, papildai sąnarių būklei palaikyti. Kuo ankščiau yra diagnozuojama ši liga ir kuo ankščiau yra skiriami sąnarių būklę palaikantys preparatai, tuo ilgiau galima tikėtis išlaikyti kokybišką gyvenimo lygį. Nutukimas smarkiai blogina padėtį, todėl svorio kontrolė yra itin svarbi.

ŠIRDIES PROBLEMOS

Auksiukams būdingas viršutinės aortos dalis susiaurėjimas – stenozė. Aorta yra pagrindinė kraujagyslė išeinanti iš širdies kairiojo skilvelio, ja deguonimi pripildytas kraujas pradeda savo kelionę po organizmą. Jei jos dalis yra susiaurėjusi, kraujo tėkmė dalinai blokuojama ir dėl to širdis turi dirbti sunkiau nei įprastai. Požymių pasireiškimas priklauso nuo susiaurėjimo stiprumo, tačiau galima pastebėti tokius požymius kaip fizinio krūvio netoleravimas, kosulys, dusulys, energijos trūkumas, jauni šuniukai gali augti mažiau už kitus gentainius savo vadoje.

ODOS LIGOS IR ALERGIJA

Manoma, jog maždaug kas antras auksaspalvis retriveris turi vienokių ar kitokių odos problemų. Tam yra keli faktoriai. Pirma, ši veislė yra linkusi į alergiją, antra tankus pokailis ir ilgas viršutinis kailio sluoksnis sukuria puikią terpę vystytis ligoms. Jei ant šuns odos atsiranda spalvos pokyčiai, niežulys, odos sustorėjimai, plaukų slinkimas, būtina kreiptis į gydytoją ir ieškotišių požymių priežasties. Auksiukai yra gan jautrūs maistui, tačiau alergizuoti juos gali ir aplinkos alergenai. Taip pat šie šunys yra be galo socialūs ir norintys bendrauti, jei jie daug laiko praleidžia vieni, auksaspalius gali kamuoti nerimas dėl kurio jie gali pradėti perdėtai laižytis, čiulpti pėdas. Tokiu atveju dėl mechaninio odo pažeidimo ir nuolatinės drėgmės yra sukuriama puiki terpė vystytis pe tik pirminėms, bet ir antrinėms problemoms, pvz., bakterinei infekcijai. Dar auksiukams yra būdingos lipomos, t. y. gerybiniai riebalinio audinio darinukai.

AUSIES UŽDEGIMAS

Dėl nulėpusios ausų formos šiems šunims yra labai būdingi ausų uždegimai. Pagrindiniai ir labiausias pastebimi ausų uždegimo požymiai tai galvos kratymas, kasymas, kvapas iš ausų ir gausus jų turinys. Norint išvengti šios ligos, itins svarbi tikama ausų higiena, siekiant jas išlaikyti visada švarias ir sausas. Taip pat svarbus faktorius, įtakojantis ausų problemų atsiradimą yra alergija. Reikia turėti galvoje, kad negydomos arba netinkami gydomos ausų ligos gali pereiti į giliau į organizmą, o dėl nuolatinio kasymosi ir galvos purtymo gyvūnams atsiranda ausies kaušelio hematomos.

KREŠĖJIMO SUTRIKIMAI

Von Willebranto ligą sukelia baltymo, vadinamo tokiu pačiu pavadinimu trūkumas arba defektai. Šis baltymas dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Baltymo funkcija užtikrinti trombocitų sukibimą tarpusavyje ir su pažeistos kraujagyslės sienele, kad susidarytų tvirtas krešulys. Jei pastebite, kad augintiniui dažnokai pasitaiko nemažos mėlynės, susižeidus sunkiau sustoja kraujavimas, pasitaiko pakraujavimų iš nosies, šlapime ar pan., reikėtų galvoti apie von Willebranto faktoriaus trūkumą organizme. Taip pat, prieš planuojant bet kokią chirurginę intervenciją, rekomenduojama pasitikrinti kraujo krešumą. Šis kraujo kręšumo sutrikimas yra genetiškai paveldimas per kartas.

AKIŲ LIGOS

Auksiukams labiau nei kitiems būdingos net kelios iš jų.

Distichiazė. Net esant normaliam vokų išsidėstymui, akį gali dirginti blogai išsidėsčiusios blakstienos. Jos gali augti netinkamoje vietoje arba netinkama kryptimi, taip sukeldamos akių dirginimą. Ši būklė sukelia ašarojimą, todėl būna matomi ašarų nutekėjimai po akimis. Ir tai svarbu ne tik dėl estetikos, bet taip augančios blakstienos gali būti pavojingos ir akių sveikatai – sukelti arba predisponuoti kitas akių ligas, pvz., opas.

Glaukoma tai yra iki aklumo vedanti liga, atsirandanti pakilus spaudimui akies viduje. Spaudimo nekontroliuojant yra pažeidžiamas regos nervas ir jo funkcija jau nebėra atstatoma, todėl ligos požymius labai svarbu pastebėti kuo ankščiau ir sustabdyti ligos progresavimą. Gaukomos požymiai tai paraudimas baltoje akies dalyje, pamėlęs, miglotas akies vidurys. Dėl akių jautrumo šuo dažniau būna linkęs slėptis tamsesnėse vietose, liga dažnai būna labai skausminga. Vis tik daug kas priklauso nuo ligos eigos, ir kaip greit ji progresuoja. Akispūdį ypač reikėtų sekti šunims, sergantiems diabetu.

Katarakta, tai yra akies lęšio ar jo kapsulės nepralaidumas. Sergant katarakta lęšiukas susidrumsčia, todėl akis pakeičia spalvą: akies centras pasidaro pilkšvas, balkšvas, gelsvas. Taip pat šeimininkai pastebi, kad šuo kartais atsitrenkia į daiktus, nedrąsiai lipa laiptais, tamsoje stengiasi nesitraukti toli nuo šeimininko. Dažniau katarakta yra susijusi su amžiumi, tačiau gali būti ir paveldima jaunatvinė katarakta, pasirodanti ankstyvame amžiuje. Negydant, arba per vėlai gydant augintinį sergantį šia liga, rega prarandama.

SKRANDŽIO UŽSISUKIMAS

Ligą įtakoja jame besikaupiančios dujos ir laisvesni skrandį prilaikantys raiščiai. Kai skrandis užsisuka, abu išėjimai (atgal į stemplę ir tolyn į žarnas), užsidaro. Sutrinka kraujo pratekėjimas į audinius ir dėl to jie pradeda žūti, o taip pat aktyviai gaminasi toksinai, kurie dar labiau kenkia audiniams. Maža to, gali prasidėti pilvo ertmės uždegimas, jei spaudimo neatlaikęs skrandis plyšta. Įvykus užsisukimui yra sutrikdomas kraujo pratekėjimas į širdį, dėl ko pažeidžiama ir kitų organų veikla. Trumpai tariant, ši būklė yra labai pavojinga. Pastebėjus pirmuosius požymius, reikia kreiptis veterinarinės pagalbos tuoj pat. Kiekviena minutė yra itin svarbi, nes net operavus šunį ir atsukus skrandį, mirštamumas nuo šios ligos išlieka gan didelis. Pagalba turėtų būti suteikta per 30, iki 60 min. Kitu atveju prognozės prastos. Skrandžio užsisukimo požymiai tai seilėtekis, neramumas, inkštimas (ar kiti augintinio skleidžiami garsai), apsunkintas kvėpavimas ir pagreitėjęs širdies darbas. Šeimininkai pastebi, kad šuo tarsi negali patogiai atsisėsti ar atsigulti, bando vemti, bet neišeina. Taip pat akylesni atkreipia dėmesį, jog šuns skrandis išsipučia kaip kamuolys ir gali būti jaučiamas per pilvo sieną. Norint išvengti šio susirgimo, yra keletas taisyklių, kurios padės tai padaryti – neleiskite aktyviai lakstyti ir šokinėti neseniai pavalgiusiam šuniui (!!!); maisto normą geriau padalinti per du kartus nei duoti vieną didelę porciją, taip pat neleisti šuniui valgyti paskubomis; neduoti prisilakti daug skysčių tuoj pat prieš arba po maitinimo; keičiant maistą, tai daryti palaipsniui; venkite žmonių maisto, ypač gerai nežinant ką duodate, nes kai kurie žmonių maisto produktai gali būti pavojingi šunims, o be to, gali skatinti dujų gamybą, kurių dėka didėja tikimybė skrandžiui užsisukti.

#augintiniųsveikata #auksaspalvisretriveris #šunųligos