BABEZIOZĖ šunims
- Gabrielė Iždonienė
- 2020-02-17
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: 01-16
Teko susidurti. Asmeniškai. Dar studijų laiku, grįžtant su šuniu iš parodos, man jis pasirodė kiek liūdnokas, silpnas. Bet šuo nykštukinės veislės, pagalvojau – galvojau pervargo… jiems taip būna. Kaip tikra būsima veterinarė, apžiūrėjau gleivines. Spalva normali. Lyg ir ėda, geria, normaliai atlieka gamtinius reikalus. Vis tik laikas ėjo ir darėsi vis labiau neramu. Tą patį vakarą nuvažiavau pas kolegę į kliniką. Ji paklausė, ar gali būti babeziozė. Atsakiau – be šansų!! Apėmė dviprasmės emocijos: pyktelėjau, gi rimta liga, aš kaip būsima gydytoja tikrai pastebėčiau požymius, ne veltui apžiūrėjau šunį; iš kitos pusės buvo šiek tiek juokingas klausimas – tik pavasarėjo, be to šuo buvo vedžiojamas tik Kauno Laisvės alėjoje. Atrodė miesto centras, beveik be žalumos, net nepanašu į vietoves, kur daugumos žmonių nuomone gyvena erkės – mišką, tankias aukštas pievas ir t.t. O maža to, prieš dieną ar dvi buvau panaudojus priemones nuo erkių. Kraujo tyrimo rezultatas – BABEZIOZĖ lyg iš vadovėlio.
Taip pat, kai mes šnekame šia tema, visada atmintyje iškyla kitos kolegės pasakyta frazė: „Niekada nebūčiau patikėjusi, jog šuo gali numirti nuo babeziozės sausį, jei nebūtų miręs ant mano rankų”. Ši frazė buvo pasakyta laikais, kai dar savo Lietuvoj turėjome normalias žiemas. Ją ypač reikėtų prisiminti dabar, kai žiemos beveik dingo iš mūsų klimato.
BABEZIOZĖ. Apie ką ji…
Babezioze gali susirgti bet kokio amžiau ir bet kokios veislės šunys. Dažniausiai sergama pavasario – vasaros – rudens sezonu, bet kai kuriais atvejais gali pasitaikyti ir žiemą. Pirmuonis babezijas perneša erkės, kurios alkanos būna visada, bet pačios alkaniausios ir agresyviausios jos būna pavasarį (tik atsikėlusios po žiemos miego) bei rudenį (prieš užmiegant).
Nors dažniausiai susergama po erkės įsisiurbimo, liga galima užsikrėsti ir kitais keliais: transplacentiniu, perpilant kraują. Ligos eiga gali būti nuo žaibinės iki lėtinės, kada liga nėra diagnozuojama mėnesiais. Vis tik klinikinėje praktikoje dažniausiai stebimi gan ūmūs atvejai. Paprastai pasireiškimui prireikia savaitės – dviejų, bet tada situacija blogėja ganėtinai greitai.
Kadangi babezijų taikinys yra raudonieji kraujo kūneliai, organizme vyksta jų hemolizė (irimas), atsiranda anemija. Dėl jos gleivinės pabąla, vėliau gali atsirasti ir gelta. Šuo būna nusilpęs, dažnai praranda apetitą, šlapimas pakeičia spalvą, šuo smarkiai karščiuoja, padidėja limfiniai mazgai.
Jei radote erkę arba numanote, jog ji galėjo būti įsisiurbusi, o šuo Jums atrodo keistas, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Šios ligos gydymas ir prognozės labai smarkiai priklauso nuo diagnozavimo laiko. Gydytojui labai svarbu, kad kuo detaliau nupasakotumėte visus pastebėtus požymius, jis atliks augintinio apžiūrą, paims veninį kraują morfologiniams ir biocheminiams tyrimams bei periferinio kraujo tepinėliui atlikti, taip pat gali pasiūlyti šlapimo tyrimą.
Dauguma pacientų gali gydytis namuose, vis tik kai kuriais atvejais reikalingas stacionarinis gydymas, itin sunkiais atvejais prireikia kraujo perpylimo. Kuo ankščiau pastebėta liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti, tačiau gan dažnai pasitaiko ir mirčių. Net po sėkmingo gydymo, dažnokai būna paveiktos kepenys ir inkstai, todėl prireikia tolimesnio jų monitoringo bei terapijos.
Norint išvengti užsikrėtimo babezioze, svarbiausias faktorius yra parazitų kontrolė. Priemonės yra įvairių formų ir įvairaus veikimo laiko – tai antkakliai, lašiukai, purškalai, tabletės. Vis tik reikia turėti galvoje, kad nė viena priemonė neapsaugo 100%. Vietose, kur užsikrėtimo tikimybė didelė (pvz., miesto parkuose, kur vaikšto labai daug šunų), kai kuriais atvejais rekomenduojamos net kelios priemonės vienu metu, pvz., lašiukai ir antkaklis, lašiukai ir purškalas. Naudojant dvi priemones, labai svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad veikliosios medžiagos būtų suderinamos ir/ar nebūtų identiškos. Tokiu atveju tikėtinas perdozavimas. Net ir naudojant apsaugines priemones, labai rekomenduojama kaskart grįžus iš pasivaikščiojimo apžiūrėti augintinį. Radus svarbu kuo greičiau ištraukti erkę. Erkė traukiama pincetu ar specialiu traukikliu, suėmus prie pat odos, traukiant tiesiai į viršų.
Comentarios