Gyvūnams naudingi žmonių maisto produktai (2 dalis)

Praėjusią savaitę aptarėme aštuonis mūsų gyvūnams naudingiausius maisto produktus. Šią savaitę aptarsime dar daugiau jų. Kaip ir minėjau ankstesniame straipsnyje, noriu dar kartą priminti, jog šie produktai gali būti puiki natūralios mitybos dalis, tačiau šeriant augintinius kokybišku ir subalansuotu sausu maistu, jie turėtų būti nebent kaip skanėstai. Juk ir skanėstai turėtų būti naudingi bei sveiki!

Šparaginėse pupelėse yra gausu reikalingų vitaminų ir mineralų. Jose randama vitamino A, C, K, geležies, magnio. Vitaminas A reikalingas akims, C – imuninei sistemai. Tuo tarpu vitaminas K yra būtinas gerai funkcionuojančiai kraujo krešumo sistemai. Geležis yra dažnas priedas komerciniame gyvūnu pašare ir yra būtina gerai kraujo būklei palaikyti. Geležies trūkumas yra dažna anemijos priežastis, o dėl jos nėra efektyviai pernešamas deguonis į organus. Magnis reikalingas raumenų sistemai, tai reiškia sveikam ir aktyviam judėjimui, širdies darbui, kvėpavimui ir t.t. Šparaginės pupelės taip pat yra ir nekaloringas užkandis, todėl itin tinkamos į viršsvorį linkusiems gyvūnams. Kaip ir kiti produktai, jos turėtų būti patiekiamos be prieskonių ir kitų priedų.

Saldžiosios bulvės (ir įprastos bulvės) yra tikrai naudingas produktas, turintis savyje vertingų medžiagų, tačiau šis produktas neturėtų būti duodamas termiškai neapdorotas. Tinkamai neapdorojus šio produkto, dėl jame esančios solanino gali sutrikti virškinimas. Tuo tarpu apdorojus, bulvės gali papildyti augintinio racioną vitaminais A, C ir B6, manganu, kaliu. Tai vitaminai reikalingi akims, imunitetui, gerai kailio ir odos būklei palaikyti. Tuo tarpu kalis yra randamas organizmo ląstelėse, jis būtinas tinkamai raumenų ir nervų sistemos veiklai, organizmo skysčių balansui palaikyti. Mangano dėka organizmas efektyviai išgaunama ir panaudoja energiją iš proteinų ir angliavandenių.

Ryžiai. Nors šiuo metu yra labai populiari begrūdė mityba, vis tik ryžiai yra tas grūdas, kuris gali būti drąsiai duodamas augintiniams. Ryžiai, ypač rudieji, yra vertingas žmonių maistas, kuris gali būti duodamas nors ir kasdien. Vis tik duodamas kiekis neturėtų būti didelis. Taip pat, duodant ryžius reikia užtikrinti tinkamą vandens lakimą, nes trūkstant skysčių augintiniui gali užkietėti viduriai. Vis tik vidurių kietinimo funkcija, gali smarkiai pasitarnauti augintiniui suviduriavus. Ryžiai yra tinkamas produktas viršsvorio turintiems augintiniams, nes suteikia sotumo ir pilnumo jausmą dėl savo lėto virškinamumo. Ryžiuose gausu vitamino B3, kuris svarbus nervų ir virškinimo sistemoms. Tai pat šis vitaminas dalyvauja testosterono ir estrogenų produkcijoje. Be to ryžiai savyje turi vitamino D, kuris yra būtinas geram kalcio įsisavinimui, tai reiškia, kad jis itin svarbus taisyklingam kaulų bei dantų augimui ir formavimuisi, imuninei sistemai. Ryžiuose gausu ir geležies. Jos taip pat gausiai galima rasti mėsoje, tačiau riebiems gyvūnams ryžiai yra liesesnis geležies šaltinis. Kaip jau minėta ankstesniame punkte, geležis yra būtinas elementas kraujo sistemai. Yra duomenų, kad ruduosiuose ryžiuose esančios medžiagos apsaugo nuo vėžio ir tokių ligų kaip Alzheimeris.

Arbūzai yra populiarus ir malonus užkandis žmonėms karštą vasaros dieną. Juo mieli galite pasidalinti ir su savo augintiniu. Arbūzą net galite kubeliais užšaldyti, tai maloniai atvėsins. Arbūzuose yra daug kalio, vitaminų A, C, B6 ir skaidulų. Taip pat jis yra puikus vandens šaltinis teigiamai veikiantis augintinio kūno hidrataciją, tuo pačiu įtakojantis ir odos bei kailio būklę. Vis tik, nepaisant šių teigiamų savybių, arbūzais nereikėtų piknaudžiauti – dideli arbūzo kiekiai gali sutrikdyti virškinimo sistemą. Be to, arbūzas turėtų būti duodamas tik be sėklų ir žievelės. Šios arbūzo dalys kenkia virškinimo sistemai – gali sukelti vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus arba net rimtesnes problemas.

Kokosas. Apie kokosus ir kokosų aliejų šiuo metu yra daug informacijos, šie produktai vertinami kaip itin naudinga mitybos, kūno priežiūros ir sveikatingumo dalis. Tai galioja ir gyvūnams. Kokose esanti lauro rūgštis suteikia daug energijos, o tuo pačiu padeda kovoti su infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus, skatina gyjimą. Antioksidantai esantys kokose, teigiamai įtakoja imuninę sistemą. O kokosų aliejus gali būti ne tik vartojamas per burną, bet ir temapas ant kailio. Naudojant tokią priemonę, yra pagerinama kailio ir odos būklė – jie pasidaro sveikesni ir pradeda labiau žvilgėti, mažinami atopinio dermatito simptomai. Tuo tarpu kokosų vanduo ne tik hidratuoja organizmą, bet ir papido jį naudingais elektrolitais. Vis tik viskas yra nesveika, ko yra per daug. Didesni aliejaus kiekiai gali sukelti viduriavimą ir kitas virškinimo problemas. Pagal bendrą taisyklę, gali būti duodama iki 1 arbatinio šaukštelio 5 kg augintinio svorio, tačiau reikėtų atsižvelgti į kiekvieno augintinio organizmo reakciją individualiai, pradedant nuo gerokai mažesnės, nei rekomenduojama dozės.

Sėklos. Daugeliu atvejų, net ir naudinguose maisto produktuose esančios sėklos ir kauliukai gali būti žalingi mūsų augintiniams. Vis tik kitos – gali būti nepaprastai vertingos. Čia pateiksiu keliatą naudingųjų ir jas trumpai aprašysiu. Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme moliūgų naudą augintiniams ir buvo minėta, jog gyvūnams yra naudingi ne tik patys moliūgai, bet ir jų sėklos. Moliūgų sėklos gali būti duodamos pilnos arba sutrintos, maišomos su maistu. Jose gausu kalio, cinko, geležies, o taip pat naudingųjų riebalų ir skaidulų. Sezamų sėklos augintinio mitybą gali papildyti Omega 6 riebalų rūgštimis, baltymais, o taip pat kalciu. Saulėgrąžose yra gausu vitamino E, geležies ir vario. Chia sėklos gali būti naudingos organizmo hidratacijai palaikyti. Tuo pačiu jose gausu skaidulų, Omega riebalų rūgščių, antioksidantų, proteinų ir skaidulų. Linų sėmenys naudingi tiek patys savaime, tiek aliejaus pavidalu. Abu šiuos produktus rekomenduojama laikyti šaldytuve, nes kitaip gali įgauti nemalonų skonį. Dedant į maistą linų sėmesnis, jie naudingesni susmulkinti. Sėmenyse ir jų aliejuje gausu Omega riebalų rūgščių, magnio, vitamino B1, skaidulų. Bolivinė balanda mažina diabeto riziką. Taip pat jose gausu baltymų, turinčių 8 naudingas aminorūgštis, skaidulų. Dar vadinama kinva, savyje turi daug geležies, magnio, fosforo, folio rūgšties, fitochemikalų, kurių nauda jau buvo aptarta ankščiau. Kanapių sėklos yra itin naudingos kailiui. Jose randamas idealus Omega rūgščių balansas, su daug linoleno rūgšties padedančios kailiui blizgėti ir palaikančios odos sveikatingumą. Taip pat šiose sėklose galima rasti magnio, kalcio, geležies, cinko, kurie be kita ko teigiamai įtakoja kaulų, imuninės sistemos, kraujo būklę.

Kiti vaisiai. Be išskirtųjų ankščiau, reiki paminėti, jog dauguma vaisių yra naudingi dėl savo turimų vitaminų, mineralų, skaidulų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Vis tik vaisius reikėtų duoti be sėklų, kotelių, kauliukų, žievelių. Daugumoje vaisių esančios šios dalys gali sutrikdyti virškinimą (sukelti vėmimą/ viduriavimą), užstrigti arba net būti toksiškos augintinimas. Pavyzdžiui toksiškos šunims ir katėms yra apelsinų žievelės; daugumos vaisių sėklos turi savyje arseno, kuris gyvūnams (ypač katėms) gali sukleti apsinuodyjimą; obuolių sėklos, koteliai turi savyje cianido, kuris gyvūnams taip pat yra pavojingas; persiko kauliuku gyvūnai gali nesunkiai paspringti, be to jis savyje taip pat turi žalingų medžiagų. Teisingai paruošus (t.y. išpjausčius ir duodant tik minkštimą), augintiniams galima duoti šiuos vaisius: obuolius, kriaušes, bananus, persikus, melionus, mango, apelsinus (citrusinių vaisių katėms geriau vengti), ananasus.

Kitos daržovės. Kaip ir vaisių, yra daugybė daržovių, kurios nebuvo paminėtos ankščiau, tačiau taip pat yra naudingos organizmu dėl savyje esančių medžiagų: vitaminų, mineralų, skaidulų ir t.t. Gyvūnams yra saugūs brokoliai, agurkai, kukurūzai (tačiau jie turėtų būti nuimti nuo burbuolės), špinatai, briuselio kopūstai, Kale kopūstai, salotos, šparagai (žali sunkiai virškinami, geriau duoti termiškai apdorotus), salierai (nedideliais kiekiais), burokėliai.

Kad ir ką iš šių produktų nuspręstumėte bandyti, svarbu atsiminti, jog produktas turėtų būti be prieskonių, priedų. Geriausia, jog tai būtų gryni produktai, o ne konservuoti ar kaip nors kitaip apdoroti žmonių mitybai. Reikia atsiminti, jog net ir sveikiausias bei naudingiausias produktas gali būti paruoštas taip, jog savyje turės augintiniams žalingų priedų ar konservantų. Jie gali sukelti alergiją, sutrikdyti virškinimą ar net būti pavojingi sveikatai.

Jei gyvūnas yra šeriamas natūraliu būdu, tikslius ingredientų kiekius turėtų nustatyti mitybos specialistas. Jei augintinis šeriamas kokybišku sausu maistu, visi šie žmonių stalo produktai turėtų būti naudojami daugiau kaip skaniukai, nei reali mitybos dalis. O pagal bendras taisykles, skanėstai neturėtų sudaryti daugiau kaip 5 – 10 % suvalgomo augintinio kiekio. Vis tik reikėtų žiūrėti individualiai, ne kiekvienas naudingas produktas tinka ir patinka individualiam augintiniam. O taip pat , net ir pagal bendrą taisyklę rekomenduojamas kiekis, individui gali būti per didelis. Todėl kiekvieną produktą reikėtų pradėti bandyti tik nedideliais kiekiais, kad jis nesutrikdytų augintinio virškinimo.