Gyvūnėli, ar tau tinka tai, ką valgai? MAISTINĖ ALERGIJA

Vidutiniškai 1 – 2 % visų šunų yra alergiški maistui. Ir apie 25% šunų, kurie turi odos problemų susiduria su maistine alergija.

Pirmojoje dalyje apie alergijas aptarėme kuo skiriasi maistinė alergija nuo maisto netoleravimo. Šioje dalyje norėčiau aptarti su maistu susijusius alerginius susirgimus. Vis tik reikia turėti galvoje, kad dažnai juos diferencijuoti nuo kitų alerginių susirgimų yra labai sunku ne tik dėl kryžminių reakcijų (pvz., gyvūnas alergiškas vištienai gali reaguoti ir į kai kurias žuvienos rūšis), bet ir dėl to, kad net iki 30% gyvūnų, sergančių maistine alergija, gali turėti ir alergiją blusų įkandimams, aplinkos faktoriams ar kt. Tai atskirti yra labai sunku – skirtingos alergijos rūšys gali turėti vienodus arba panašaus tipo simptomus. Jau neminint fakto, kad ir kiti susirgimai gali pasireikšti tais pačiais požymiais…

Situaciją apsunkina tai, kad kai kurie šunys/ katės metų metus ėda tą patį maistą ir tik po labai ilgo laiko pasirodo požymiai, pvz., gyvūnas pradeda kasytis, plikti ir t.t. Dažniausiai tokioje situacijoje alergija yra atmetama. Bet realybėje, alergija maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, nepriklausomai nuo maitinimo istorijos. Paprasčiau, jei požymiai pasireiškia neseniai pakeitus maistą ar suėdus būtent kažką konkretaus ir šeimininkas šias tendencijas pastebi. Tyrimai rodo: dažniausiai gyvūnams alergines reakcijas sukelia jautiena, vištiena, pieno produktai, žuvis ir kviečiai. Bet praktikoje – alergiją gali sukelti bet kas. Ir tai nebūtinai pagrindinė pašaro dalis, o galimai – priedas.

Maistinės alergijos požymiai (gali pasireikšti vienas arba keli):

1. Nesezoninės odos problemos (kasymasis, plikimas, paraudimai, niežėjimas ir t.t.);

2. Nuolat pasikartojančios ausų infekcijos;

3. Virškinamojo trakto sutrikimai (vėmimas, viduriavimas ir kt.).

   
   

Praktikoje, maistinės alergijos odos problemų pavidalu dažniausiai pasireiškia pažastyse, pėdose ir ausyse. Vis tik ties tuo akcentuotis nereikėtų – alergija gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Požymių stiprumas gali varijuoti nuo vos pastebimo rausvumo, kuris nekelia didelių problemų iki tikrai didelių ir smarkių pažeidimų, kurie ypač vargina šunį bei šeimininką. Jei į šiuos pažeidimus patenka antrinė infekcija, pažeidimus ir diagnozuoti, ir gydyti yra kur kas sunkiau. Šalia alerginių susirgimų, antrinės odos infekcijos – gan dažnas reiškinys.

Norint diagnozuoti maistinę alergiją, visų pirma yra atmetamos kitos priežastys, tokios kaip odos parazitai, hormonų sutrikimai, alergija blusų įkandimams ir kt. Atmetus šias priežastis, skiriamas hipoalerginis maistas ir juo šeriama bent 8 savaites. Tiek laiko prireikia organizmui sureaguoti ir išsivalyti nuo alergiją sukeliančių medžiagų. Šio „maisto testo” reikia laikytis ypač griežtai, be jokių skaniukų, maisto rinkimo iš po stalo ir t.t. Keli kąsniai netinkamo maisto, gali sugadinti visą rezultatą. O tuo pačiu suklaidinti, suteikdami įspūdį dėl neigiamų maisto bandymo rezultatų. Beja, bandomojo maitinimo laikotarpiu, reikia vengti ne tik pašalinio maisto ar skanumynų, bet ir paskanintų medikamentų, pvz., antihelmintikų.

Maisto pasirinkimai gali būti kelių tipų. Galima rinktis maistą su visiškai nauju (niekada neragautu) baltymų šaltiniu, kuris mažiausiai tikėtina, kad alergizuos, pvz., su antiena ar elniena. Kitas pasirinkimas rinktis komercinį hidrolizuotą hipoalerginį maistą, kuriame baltymų dalelės yra taip susmulkintos, kad organizmas jų nebeatpažįsta kaip alergenų. Pagerėjimas gali pasimatyti jau po 4 – 6 savaičių, bet kartais tai užtrunka ir rezultatas gali pasimatyti tik po 8 – 10 ar net 12 savaičių. Norint tiksliai nustatyti kuriam produktui gyvūnas alergiškas, dingus požymiams į hipoalerginį maistą galima įdėti produktą, kuris yra tikėtina alergijos priežastis, pvz., vištienos gabalėlių. Požymiai vėl turėtų sugrįžti maždaug per 2 savaites. Beja, renkantis maistą, su dar neragauta sudėtimi, reikia nepamiršti palyginti turimo ir naujojo maisto etikečių, nes jei maistas yra su “ėriena ir ryžiais”, tai dar nereiškia, jog jame nėra kitų produktų, pvz., vištienos. Todėl svarbu įsidėmėti, kad turint maistui alergišką gyvūną, etiketes reikia skaityti nuo pradžios iki galo. Ir vis tik, kai kurių tyrimų duomenimis, didelė dalis nehidrolizuotų komercinių pašarų turi savyje etiketėje neaprašytų komponentų liekanų, todėl aš rekomenduočiau rinktis hidrolizuotą pašarą. Arba, pašarą gamintą namuose, kai patys žinote ką tiksliai davėte ėsti savo šuniui ar katei.

Vienintelis ir patikimas maistinės alergijos gydymo būdas yra nustatyti ir pašalinti alergeną. Vis tik kai kuriais atvejais, būklei palengvinti gali būti papildomai naudojami medikamentai mažinantys odos reakciją, niežulį, uždegimą. Esant antrinei infekcijai, pirma turi būti išgydyta pastaroji, todėl gali būti skiriami antibiotikai ar antigrybeliniai preparatai. Siekiant pagerinti odos būklę, rekomenduojama naudoti Omega -3 riebalų rūgštis, kurios stiprina odos barjerą.