Ir vis ta ALERGIJA…

Kai planavau rašyti alergijos tema, įsivaizdavau, jog tilpsiu vienoje dalyje. Deja, tik pradėjusi rašyti supratau, kad tai yra ta tema, kurios neįmanoma papasakoti trumpai. Taigi, pirmoje dalyje apie alergiją bendrai, o vėlesniuose straipsniuose apie viską detaliau.

Kai kalbama apie alergiją, atmintyje iškyla du labai ryškūs atsiminimai. Pirmasis apie vokiečių aviganį, kuris prie gerai subalansuoto maisto papildomai gaudavo nemažai mėsos. Po kurio laiko jam ant galvos atsirado šlapiuojanti žaizdelė, kuri vis plėtėsi. Kadangi šuo gyveno lauke, buvo svarstytos įvairios kitos odos sudirgimo priežastys. Vis tik tiesa yra tokia, jog vokiečių aviganiai gan dažnai skundžiasi alerginėmis reakcijoms dėl mėsos baltymų. Antrasis prisiminimas iš mano praktikos vienoje Ispanijos klinikoje. Ten lankėsi šuo, kuriam buvo žaizda ant snukio, kuri taip pat negijo. Kadangi buvo įvertintos įvairios kitos priežastys, jau buvo aišku, jog tai alergija. Buvo išmėginti įvairūs maistai, bet žaizda vis tiek negijo. Alergijos testai buvo labai brangūs, jie nebuvo populiarūs. Tiesą pasakius neatsimenu ar šeimininkai galų gale ryžosi testui, ar tiesa išaiškėjo savaime. Vis tik pasirodė, jog tai yra kontaktinio tipo alergija. Šuo buvo alergiškas metalui, o ėdė iš metalinio dubenėlio. Vietoje, kur nosis liesdavosi su dubenėliu ir susidarė žaizda.

Taigi, kokios dažniausiai pasitaikančios alergijos gyvūnams:

1. Maistinės alergijos;

2. Sezoninės alergijos, dažniausia nuo žiedadulkių;

3. Blusų sukeltas alerginis dermatitas;

4. Alergija medikamentams ar kosmetikai, pvz., vakcinoms, šampūnams;

5. Kontaktinės alergijos pvz., nuo augalų;

6. Įgėlimų sukeltos alergijos, pvz., bičių;

7. Alergija namuose esantiems alergenams pvz., kvapikliams, plastikui, dulkėms, cigaretėms;

8. Ir t.t.

   
   

Pirmiausia, noriu pabrėžti, jog maisto netoleravimas ir maistinė alergija nėra sinonimai. Jei gyvūnas netoleruoja maisto ar produkto, tai reiškia, kad maistas sudirgina žarnyną ir vaizdžiai šnekant jis palieka organizmą negeru būdu, pvz., gyvūnas vemia, viduriuoja ar pan. Jei katė ar šuo alergiškas, tai reiškia, kad alergija gali pasireikšti virškinamojo trakto problemomis kaip ir netoleravimas, bet yra ir kiti pasireiškimo būdai – odos, ausų ir kitomis ligos, kailio slinkimas ar kt. Trumpai tariant, netoleravimo „karštasis taškas” yra virškinamasis traktas, alergijos – imuninė sistema, sukelianti visas matomas bėdas. Alergijos požymių sunkumas gali būti labai įvairus – nuo rausvų truputį laikas nuo laiko paniežtinčių letenų iki raudonos pažeistos gyvūno odos su smarkiai nuslinkusiu kaliu ir nuolatos ausų uždegimo pažeistomis ausimis.

Gyvūnams alergijų testą atlikti įmanoma. Tačiau šiai dienai testai yra labai brangūs, todėl nėra itin dažnai atliekami. Taigi, kaip yra diagnozuojama alergija?

Jei jaučiate, kad žinote sąsają kas galėjo sukelti gyvūnui alergiją, viskas paprasčiau ir galima akcentuotis į numanomą alergeną, bandyti jo vengti ir slopinti susidariusią organizmo reakciją. Pavyzdžiui jei žinote, kad katei įgėlė bitė; šuniuką tik ką skiepijo; po jūsų langu neseniai pražydo beržas; katinui nupirkote naują kraiką ar pan. Kitu atveju diagnostika yra lyg slėpynės. Ieškome priežasties atmetant kitas. Norint diagnozuoti alergiją, reikia atmesti visas kitas priežastis, tokias kaip hormonų sutrikimai, pirminės odos ar ausų infekcijos (bakterijos, grybeliai, parazitai) ir pan. Įtariant alergiją reikia labai stebėti gyvūną ir jo kūno siunčiamus signalus, kai kuriais atvejais pavyksta pastebėti ir atsirinkti kas sukėlė alergiją, pvz., išsivežus šunį iš namų savaitei jo kūno reakcija sumažėja, reiškia alergenas slypi namuose; katinas priėjęs prie savo kraiko dėžutės ima čiaudėti – tikėtina, jog alergija kraike esančiam kvapikliui ir pan. Jei esate įsitikinę, jog namuose tikrai nėra blusų, reikia bent diagnostiniais tikslais panaudoti priemones nuo blusų, nes net ir vienas atsitiktinai iš lauko į namus parneštos blusos įkandimas alergiškam gyvūnui gali sukelti stiprią reakciją. Gyvūnui skiriama hipoalerginė dieta. Jos reikia laikytis labai griežtai: net ir kąsnelis nuo stalo, kurį valgydamas numetė vaikas, yra didelė didelė problema, kuri gali panaikinti kelių savaičių rezultatus. Maisto mėginiai yra ilgai trunkantis bandymas, nes rezultatus galime pamatyti tik po 6 – 8 savaičių. Jei visa tai neveikia, prasideda katės – pelės žaidimas su alergenu. Tiesiog bandome atspėti: plastikinius dubenėlius pakeičiame stikliniais; stipriai išvalome namus, kad neliktų pasislėpusių dulkių; chemiją, kuria valome namus pakeičiame vandeniu ar natūraliais valikliais ir stebime stebime stebime. Vis tik tiesa yra tokia, kad kartais alergeno aptikti nepavyksta. Vienintelis dalykas, kuris lieka – antialerginiai ir antiuždegiminiai medikamentai simptomams sušvelninti.

Žmonės, kurie turi alergiją, puikiai supras kas tai per savijauta – dauguma požymių yra panašūs. Tai čiaudulys, perštinčios ir niežtinčios akys, nosis, ausys. Odos išsausėjimas, sudirgimas, dilgėlinė ir niežtėjimas. Deja, sudirgusią odą gyvūnai dažnai laižo ir situaciją pablogina dar labiau. Tokias vietas gali paveikti antrinė infekcija, kuri paslepia pirminę ligos priežastį ir apsunkina gydymą. Taip pat nuo dažno kasymo, laižymo ir kandžiojimo gali atsirasti hiperpigmentacija, odos sukietėjimai. Alergiškiems gyvūnams gali dažnai kartotis ausų uždegimas, šviesiakailiams ypač stipriai matosi nubėgimai apie akis, paraudusios pėdutės. Būdingi gastrointestinaliniai požymiai kaip ir netoleravimo atveju: vėmimas, viduriavimas, apetito stoka. Ūminėms alergijoms (pvz., įgėlimams), būdingi lokaliniai patinimai. Sunkiai atvejais gali prasidėti ir smarkūs snukio tinimai (pvz., alergija medikamentams). Jei gyvūnas ypač alergiškas gali sutrikti kvėpavimas, širdies darbas, prasideda anafilaksinis šokas. Ši būklė ypač kritinė ir reikalaujanti skubios veterinaro pagalbos.

Jei tik įmanoma, geriausia ką galime padaryti alergijos atveju, tai rasti alergeną. Vis tik, kaip minėta ankščiau, ne visada pavyksta tai padaryti. Pasireiškus alergijai, naudojami medikamentai jai slopinti, kuriuos paskiria veterinaras. Jei dėl alergijos atsiranda antrinė infekcija, skiriami antibiotikai. Visiems gyvūnams rekomenduoju, bet alergiškiems itin svarbu, reguliariai naudoti priemones nuo blusų. O norint pagerinti alergiško gyvūno būklę, verta jam duoti žuvų taukų su Omega-3 riebalų rūgštimis, kurios stiprina odos barjerą. Jei gyvūnas kenčia nuo aplinkos alergenų naudinga jį dažniau išmaudyti, kad nusiplautų galimi dirgikliai. Vis tik nereikėtų to daryti kasdien, kad neišsausintumėte ir taip jautrios odos. Taip pat reikia labai atsakingai pasirinkti higienos priemones. Svarbu tinkama ausų ir akių higiena. Kaip ir žmonėms, gyvūnams nuo alergijos gali perštėti akys, akis drėkinantys lašiukai gali būti puiki pagalba. Jei alergiją sukelia įgėlimas, situaciją gerina šaltas kompresas.

#odosligos #aletgijakatei #odosproblemos #alergija #alergiškasšuo