KAČIŲ SKIEPAI. Ar tikrai jie reikalingi?

Šiuo metu ypač aršios diskusijos vyksta dėl skiepų poreikio ir daromos žalos. Dažnai tenka girdėti kaip vaikus skiepijanti kaimynė žeria argumentus kitai, kuri griežtai pasisako prieš ir neskiepija savo šeimos. Toji beria argumentus atgal. Yra daug tiesos, tačiau sklando ir daug mitų. O kaip yra su gyvūnais?

Sakyčiau, kad kuomet mes šnekame apie gyvūnus, ši tema nėra tokia aštri. Daugumai lyg ir norma, kad gyvūną reikia skiepyti. Bent nuo pasiutligės. Beja, ši vakcina tiek katėms, tiek ir šunims yra privaloma. Ar rinktis platesnės apimties, kompleksinę vakciną, tai jau Jūsų, mieli šeimininkai, pasirinkimas.

Kaip jau minėta, pasiutligės vakcina yra privaloma pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Taigi, klausimas kyla dėl kompleksinės vakcinos. Ar katėms ji iš tiesų reikalinga? Mano nuomone taip, esu gan kategoriška šiuo klausimu. Manau, kad prevencija (net jei ji ir gali turėti kažkokių šalutinių reakcijų), VISADA yra geriau už jau egzistuojančią problemą bei gydymą. Bent, jei šnekame apie dažniausias, rutiniškai siūlomas vakcinas. Dėl teisybės verta pripažinti, kad viskuo iš eilės vakcinuoti tikrai neverta. Yra vakcinų, kurios reikalingos tik tam tikrą gyvenimo būdą gyvenančioms katėms.

Šeimininkai, kurie išleidžia savo kates į lauką, dažniausia neabejoja, kad joms reikalinga apsauga nuo platesnio spektro susirgimų. Tačiau kai katės gyvena išimtinai namuose, kyla klausimas ar verta katę vakcinuoti. Atsakymas vienareikšmis – verta. Turėkite galvoje, kad niekada negalite būti garantuoti, jog Jūsų mylimas augintinis nepaspruks į lauką (tokiu atveju liks tarp gausybės rizikų be jokios apsaugos). Be to yra nemaža tikimybė, kad ligą savo naminei gyventojai parnešite Jūs ar kiti šeimos nariai tiesiog ant savęs, pvz., ant batų. Taigi, net jei galvojate, kad katė neturi rizikos susirgti, rizika, nors ir mažesnė, visada yra.

O dabar plačiau apie tai, nuo ko siūlau skiepyti savo murkiančius šeimos narius.

Pasiutligė. Privaloma. Mirtina. Gali užsikrėsti ir žmonės.

Kalicivirozė. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelia čiaudėjimą, pasirodo išskyros iš nosies, opos burnoje, plaučių uždegimas. Jei katei būdingos chroninės burnos gleivinės ligos, tai irgi gali būti susiję su kalicivirusu.

Rinotracheitas. Kačių herpes virusas. Sukelia rimtus kvėpavimo takų sutrikimus. Po pirminio užsikrėtimo, simptomams išnykus, virusas slepiasi nervų sistemoje. Nusilpus imuninei sistemai, patyrus stresą, net ir po ilgo laiko gali atsinaujinti. Stebimas nosies užsikimšimas, išskyros iš nosies, čiaudulys, konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas). Kai kuriais atvejais žaizdelės burnoje, plaučių uždegimas.

Panleukopenija. Dar vadinama kačių parvoviroze. Labai užkrečiama ir dažnai mirtina, ypač kačiukams. Pagrindiniai požymiai silpnumas, vėmimas, viduriavimas. Taip pat labai paveikia imunitetą, todėl dažnos antrinės infekcijos.

Kačių leukemija. Dėl šios vakcinos būtinumo gydytojai nesutaria. Vis tik, jei ne pastoviai, rekomenduojama paskiepyti bent kačiukus. O iš esmės dėl šios vakcinos reikalingumo ir skiepyjimo grafiko pasitarkite su veterinaru, jis Jums padės apsispręsti, atsižvelgiant į tikimybę užsikrėsti. Anksčiau, leukemija reiškė, jog katė jau „nurašyta”. Dabar manoma, jog katė su leukemijos diagnoze gali pragyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą, bet reikia turėti galvoje, kad ši liga sukelia anemiją, limfomą, imuniteto nusilpimą. Tuo pačiu yra susijusi su gausybe antrinių susirgimų.

Rečiau siūlomos vakcinos. Tai vakcinos apsaugančios nuo chlamidiozės, bordateliozės, mikrosporijos, kačių imunodeficito, infekcinio peritonito.

Pirmą kartą kačiukai gali būti skiepijami 6 – 8 savaičių kompleksine vakcina. Vis tik katėms geriausia pasirinkti tokią schemą, kai paskutinė dozė skiriama 16 savaičių ar vyresnio amžiaus augintiniui. Trumpiau tariant, vakcinuojama 3 – 4 savaičių skirtumu pirmais metais. Vėliau skiepai kartojami kasmet arba kas tris metus, priklausomai nuo to kokias vakcinas, kokį gamintoją pasirinksite ir koks katės gyvenimo būdas. Vis tik mano rekomendacija būtų jei įmanoma, skiepyti kas tris metus. Taip sumažinant stresą bei nors ir retas, bet galimas šalutines reakcijas. Prieš vakcinaciją reikia nepamiršti katę dehelmintizuoti (nukirminti).

Gyvūnams šalutinės reakcijos nėra dažnos (maždaug 0,38%) ir dažniausia nerimtos, pvz., dirgina injekcijos vietą, susidaro guziukas, gali laikinai paplikti kailiukas procedūros vietoje ir pan. Vis tik katėms, vakcinacija gali sukelti ir rimtesnę reakciją – injekcijos vietos sarkomą. Gan retas (tikimybė 0,01%), injekcijos vietos navikas. Norint sušvelninti šios šalutinės reakcijos galimai sukeltas problemas, rekomenduotina kates skiepyti į galinę koją. Jei domina plačiau apie šią šalutinę reakciją, galite parašyti asmenine žinute.

Linkius suteikti savo katei visa, ką galite geriausia!

#skiepai #kačiųligos #profilaktika #kačiųpriežiūra #vakcinacija