top of page

Keturkojų damų sterilizacijos mitai ir realybė

Atnaujinta: 01-16

Vienas iš mano laikomų šunų yra 7 m. Špicų veislės kalytė. Ji nesterilizuota. Kodėl? Istorija paprasta. Kalytė su dokumentais, dalyvavusi parodose. Rodėmės ne ypač puikiai, nes trūko kailio būklės iki superinių įvertinimų, bet reikiamus įvertinimu kergimui turėjome. Kadangi ji gan retos spalvos, (tikrai) vis planavome kergti. Bet, na… vis neprisiruošėme. Tą vienintelį kartą kai prisiruošėme, mergina surujojo slapta ruja. Kai susipratome, kad ruja, pats pikas jau buvo praėjęs. Žodžiu, taip ir liko „senmergė”.

Ką aš iš savo patirties galiu pasakyti? Dažnai susimąstau, apie “kas būtų, jeigu būtų”. Ir neramu. Tiesiog per daug teko matyti piometrų (gimdos uždegimų) ir pieno liaukos navikų vyresniame amžiuje, kad dabar turint nesterilizuotą „senmergę” būtų ramu.

Kad ir kokia apsiskaičiusi šiuolaikinė visuomenė, o internetas sprogsta nuo patarimų – teisingų ir neteisingų – sunku patikėti, koks vis dar gajus mitas, kad „kalytę būtinai reikia sukergti vieną kartą”. Na, dėl psichologijos, sveikatos ar kaip kas tai aiškina. O realybė kiek kitokia. Dėl to esu užkietėjusi sterilizacijos fanatikė, jei mes šnekame apie gyvūnus, kurių neplanuojame veisti. Dėl įdomumo, noriu paminėti vienas studijas, kurios tyrė šunų (tiek patinų, tiek patelių) gyvenimo trukmę ir mirties priežastis. Taigi, buvo nustatyta, kad sterilizuoti/ kastruoti šunys gyvena vidutiniškai 9,4 m., kai neoperuotų gyvūnų vidutinė gyvenimo trukmė yra 7,9 m. Sterilizavus patelę, tikimybė pailginti jos gyvenimo trukmę yra apie 26%. Taip pat buvo nustatyta, kad operuoti šunys dažniau gaišta nuo vėžio ir autoimuninių ligų, o neoperuoti nuo traumų ir infekcijų.

Taigi, kokią naudą mums ir mūsų augintiniams duoda sterilizacija. Be abejo, pirminis sterilizacijos tikslas yra panaikinti galimybę, kad kalytė susilauks neplanuotos vados. Tuo pačiu, mūsų, kaip šeimininkų, gyvenimas ramesnis, nes nebelieka rujos laikotarpio. Vadinasi du kartus per metus neturime nerimauti kaip apsaugoti savo kalytę ir vaikyti nepageidaujamų „jaunikių”. Taip pat (nors agresija dažniau vyriškos lyties individų problema) sterilizuotos patelės mažiau dominuojančios ir agresyvios. Sterilizacija mažina tikimybę, kad tam tikru gyvenimo periodu Jūsų dama pabėgs, taigi būsite ramesni dėl jos saugumo. Sterilizacija turi ir kitų teigiamų „šalutinių” poveikių. Patys dažniausi kalytėms yra pieno liaukų navikai , iš kurių apie 50% yra piktybiniai. Studijos rodo, kad sterilizavus kalytę prieš pirmą rują, tikimybė sirgti pieno liaukų naviku yra tik 0,5%. Vėliau, su kiekviena ruja šis procentas didėja. Nesterilizuotoms patelėms rizika sirgti šio tipo vėžiu yra iki 7 kartų didesnė. Taip pat vyresniame amžiuje nesterilizuotoms patelėms dažnai pasitaiko gimdos uždegimas – piometra. Susirgimas lyg ir gydomas operaciniu būdu – pašalinant gimdą. Tačiau operacija rizikinga ir dažnai patelės išgelbėti nebepavyksta… nors būklės galima būtų buvę išvengti sterilizavus kalytę ankščiau.

Be abejo, kiekvienam šeimininkui svarbu žinoti ir tai, kad sterilizacija, kaip ir bet kokia kita procedūra turi savo rizikas. Pirmų pirmiausia, nors ir nesudėtinga, vis tik tai operacija su visomis savo galimomis neigiamomis pasekmėmis. Nors narkozė šiais laikais ir labai saugi, žinoti, jog (retai, bet) visko pasitaiko, reikia. Taip pat, ypač didelių veislių šunims, atliekant procedūrą itin ankstyvame amžiuje, gali padidėti ortopedinių ligų rizika. Kai kurių tyrimų duomenimis, sterilizuotiems šunims dažnesnės kai kurių tipų onkologinės ligos. Turbūt pačios pačiausios ir geriausiai aptartos sterilizacijos rizikos yra nutukimas ir šlapimo nelaikymas. Pirmuoju atveju problema tikrai lengvai išsprendžiama sureguliavus mitybą ir tinkamą fizinį krūvį. Antruoju atveju problema tikrai labai nemaloni, bet riziką mažina sterilizavimas po 6 mėn. amžiaus, didesnių veislių šunims po pirmos rujos. O vis tik, jei nutiktų, ši komplikacija dažnai sėkmingai gydoma vaistais.

Vienas pagrindinių klausimų, kada sterilizuoti savo šunytę. Šį atsakymą dažnai nulemia ir šalutinių poveikių riziką. Taigi, šunys gali būti sterilizuojami net 2 – 3 mėnesių amžiaus. Kai kuriais atvejais tai naudinga (pvz., prieglaudose), tačiau su naminiais šunimis aš siūlyčiau palaukti. Pagal bendras rekomendacijas, labai mažų ir mažų veislių šunys sterilizuojami nuo 6 mėnesių amžiaus (nuo šito termino nerekomenduočiau labai nutolti, nes mažos kalytės dažnai ir surujoja ankščiau). Mažų veislių šunims, mano nuomone, 7 mėnesiai yra idealus amžius šiai procedūrai atlikti. Vidutinių veislių šunims rekomenduojama truputį luktelėti, t.y. orientuotis labiau link 8 -10 mėnesių arba po pirmos rujos. Kuris variantas geresnis, labai individualu ir reikėtų spręsti kiekvienu konkrečiu atvejus atskirai. Dideliems, ypač gigantinių veislių šunims rekomenduojama sulaukti metų ar net pusantrų, nes dėl anksti atliekamos sterilizacijos šiems šunims padidėja sąnarių ligų rizika. Taip pat didesnėms veislėms dažniau pasitaiko šlapimo nelaikymas, kurio rizika tuputį sumažėja po pirmos rujos. Jei kalytė surujojo, nerekomenduojama sterilizuoti (padidėja komplikacijų rizika), tokiu atveju reikės luktelėti 3 – 4 mėn.

Pati procedūra nėra sudėtinga ir tikrai labai dažnai atliekama. Vis tik, žinant, jog tai yra chirurginė procedūra su narkoze, net sveikam ir jaunam gyvūnui rekomenduotina išsami klinikinė apžiūra ir morfologinis bei biocheminis kraujo tyrimai. Įprastai gydytojas prašys kalytę (nevalgiusią ir negėrusią) atvežti į kliniką nuo ryto, padarys reikiamus tyrimus ir keliaus į operacinę. Vakare jau pasiimsite savo augintinę pilnai atsigavusią po narkozės ir stovinčią ant kojų. Apie 3 – 5 dienas po procedūros bus skiriami vaistai nuo skausmo, gali būti paskirti antibiotikai. Bet jaudintis nereikėtų, augintinė turėtų jaustis gerai ir ypatingos priežiūros jai nereikės. Tik visas 10 – 12 dienų iki siūlų ištraukimo (ir daugmaž dienelę po to), yra būtina nešioti apsauginę apykaklę. Tai daryti būtina, nes viena iš dažniausių problemų po šios procedūros yra žaizdos uždegimas, kuris atsiranda, jei pacientė išsilaižo. Tai pat šiuo laikotarpiu negalima maudytis, šokinėti ir žaisti itin aktyvių žaidimų.


Commentaires


bottom of page