Kirminai kirmėliukai. Ar tikrai mano augintinis jų neturi?

Daugumai pagalvojus apie kirminus pilve kyla… siaubas ir pasišiaušia oda. Bet ar kada susimatėte apie tai, ar Jūsų keturkojo draugo pilve niekas negyvena? Sakysite ne? Juk mano šuo / katinas prižiūrėtas, kvepiantis, švarus ir išmaudytas; ėda gerą maistą, yra vedžiojamas už pavadėlio ar visai nevedamas į lauką. Jaučiatės ramūs? O koks jausmas pagalvojus, kad parazitai gali persiduoti ir Jums ar šeimos nariams? Gal turite vaikų? Taip, pavojus pasidalinti “kirmėliukais” jiems pats didžiausias.

Ramūs galite būti tik tuo atveju, jei augintiniui duodate priemones nuo parazitų, t.y. dehelmintizuojate. Reguliariai. Visą gyvenimą. Pradėdami nuo pirmojo gyvenimo mėnesio. Taip taip, kirminų gali turėti net naminės, niekada į lauką neišeinančios katės. Tiksliai nepasakysiu šaltinio, tačiau kažkada yra tekę rasti informaciją, kad maždaug apie 45% naminių kačių turi kirminų. Tai tikrai labai dideli skaičiai. Ir jie tikrai kur kas didesni pas šunis arba į lauką išeinančias kates.

O štai kokiais keliais kirminų kiaušinėliai “atkeliauja” į gyvūnų organizmus. Patys akivaizdžiausi būdai yra per užkrėstą aplinką (pvz., žolę) ir išmatas (juk visi šuniukai labai mėgsta jas pauostinėti, taip? ) arba tiesiogiai kontaktuojant su užkrėstu gyvūnu, ėdant užkrėstą ir gerai termiškai neapdorotą maistą. Bet taip pat kai kurių rūšių kirminais keturkojai gali užsikrėsti suėdę blusą (todėl šių parazitų kontrolė taip pat labais svarbi!). Sakote Jūsų katinas neiškiša ūso iš namų ir neturi jokių socialinių kontaktų? Deja… Kirminai – patyrę keliautojai, jie gali užsukti į svečius kartu su Jūsų batais. Parazitai nesigaili net mažųjų. Į šuniukų / kačiukų organizmą jie gali patekti iš mamos organizmo nėštumo metu (todėl taisyklinga dehelmintizacija prieš nėštumą yra labai svarbi veisimo dalis!) arba žindymo laikotarpiu.

Kyla klausimas ar įmanoma sužinoti apie kirminų buvimą keturkojo šeimos nario organizme. Įmanoma, Jūsų veterinaras gali atlikti išmatų tyrimą. Bet vargu norėsite tyrimus atlikinėti 3 – 4 kartus per metus, tam, kad įsitikintumėte, jog tabletė kaskart suduodama tikslingai. Be to, išmatų tyrimo rezultatai kai kuriais atvejais būna klaidingai neigiami. Jei manote, kad galima nukirminti tada, kai pastebėsite, jog augintinis turi problemą, labai klystate. Didelė tikimybė, kad nedidelį kiekį kirminų turinti augintinis nerodys jokių simptomų. Jis bus linksmas, žvalus, gerai ės, o išmatose esantys kiaušinėliai plika akimi nematomi (išskyrus kelis atvejus). Iš esmės, klinikiniai požymiai priklauso nuo dviejų faktorių – užsikrėtimo intensyvumo ir gyvūno organizmo jautrumo (tuo pačiu amžiaus). Jautresni arba su didesne infekcija gyvūnai gali viduriuoti, vemti, išmatose pasirodyti kraujo, krenta arba neauga svoris ir gyvūnas lysta, jauniems gyvūnams gali vystytis anemija. Na, o jei pačios kirmėlės matosi išmatose. Bėda tikrai labai didelė. Toks požymis rodo didžiulė jų populiaciją organizme. Beja, kai kuriais atvejais parazitų žarnose būna tiek daug, kad jie net užkemša žarnyną. Tokiu atveju gali būti reikalinga net operacija. Na, bet negąsdinsiu, tokie atvejai nėra dažni.

Po visos šios baisios informacijos, pati svarbiausia dalis.

KAIP REIKĖTU DEHELMINTIZUOTI SAVO AUGINTINĮ?

Preparatų tam atlikti yra gausybė. Iš visos šios gausos Jums labiausiai tinkamą padės išsirinkti Jūsų veterinaras ar vaistininkas. Svarbu žinoti, kad specializuotą ir aukštos kokybės produktą galite nusipirkti tik veterinarijos gydyklose ar vaistinėse. Tik, prieš įsigyjant, labai svarbu tiksliai žinoti augintinio svorį, nes antihelmintikai turėtų būti dozuojami teisingai ir tiksliai. Pirmąją dehelmintizaciją šuniukams reikėtų atlikti nuo 3 – 4 savaičių amžiaus, kačiukams šiek tiek vėliau, 6 savaičių. Taip pat skiriasi ir dehelmintizacijos dažnis iki 6 mėnesių: šuniukai dehelmintizuojami kas mėnesį, kačiukus dehelmintizuoti galima kartą per du mėnesius. Kai gyvūnai sulaukia pusės metų, dehelmintizacijos dažnis suretėja. Į lauką išeinančius, su vaikais bendraujančius, žalią mėsą/ žuvį ėdančius ar kitokių rizikos faktorių turinčius gyvūnus reikėtų dehelmintizuoti 4 kartus per metus; tuos, kurie rizikos užsikrėsti (ar kitus užkrėsti) turi mažiau – galima nukirminti 3 kartus per metus. Išskirtinai naminius, užtenka 1 – 2 kartus per metus. Grafiką visada susidarykite taip, kad viena dehelmintizacija visada būtų 10 d. prieš šunų ir kačių vakcinavimą, tai itin svarbu tvirtam imuniteto susiformavimui.

#dehelmintizacija #kačiųnukirminimas #parazitai #šunųnukirminimas