KRAUJO TYRIMAI. Ką jie mums pasako?

Kraujo tyrimas. Rutininė procedūra atliekama klinikoje tiek profilaktiniais tikslais, tiek gydymui paskirti bei jo efektyvumui sekti. Kodėl labai rekomenduočiau apsilankyti pas veterinarą ne tik susirgus, bet ir profilaktiniais tikslais, jau buvo aptarta ankstesniame straipsnyje.

Labai dažnai tenka susidurti su kraujo tyrimu rezultatais ir klausimu, ką visi tie skaičiukai reiškia. Šiame straipsnyje skaičiukų neminėsiu, nes mano nuomone visos tos normos yra grynai specialistų reikalas. Esmė ta, kad normos savaime ne visada suteikia pilną informaciją, Situacijai įvertinti reikia ne tik normų, tačiau ir realaus vaizdo, augintinio apžiūros, šeimininko suteikiamos informacijos.

Ir vis tik, kad bent maždaug galėtumėte įsivaizduoti apie ką eina kalba, kai kraujo tyrimų atsakymų lapas jau bus Jūsų rankose, apžvelkime ką reiškia dažniausiai naudojami parametrai.

BENDRAS KRAUJO TYRIMAS

Kraujo morfologija yra skirta įvertinti bendrą organizmo būklę – nustatyti anemijai, hidratacijos laipsniui, daliniam krešumo įvertimui, uždegiminių reakcijų aptikimui. Esant kai kurioms ligoms, kraujo morfologinis vaizdas būna labai tipinis, todėl šis tyrimas duoda aiškią nuorodą kokios ligos tikėtis ir kokie tolimesni žingsniai reikalingi tiksliai diagnozei nustatyti.

RBC ir HCT. Raudonieji kraujo kūneliai kitaip vadinami eritrocitais (RBC) sudaro didžiąją dalį visų kraujo ląstelių. Jų dėka kraujas yra raudonas. Jei šių ląstelių sumažėja, yra diagnozuojama anemija. Anemiją gali sukelti kraujavimas, imuninės ligos, infekcinės ligos ar toksinai, naikinty raudonąsias kraujo ląsteles. Jei šių ląstelių padaugėja, tai gali nutikti dėl dehidratacijos – skysčių trūkumo. Vis tik, jei randamas itin didelis raudonųjų kraujo ląstelių kiekis, tai gali signalizuoti apie kaulų čiulpų ligas. HCT. Hematokritas. Šis rodmuo taip pat skirtas nustatyti anemijai ir hidratacijos laipsniui. Tai yra labai panašus rodmuo kaip RBC, tik išreikštas procentine išraiška.

HGB, MCH ir MCHC. HGB – hemoglobino kiekis. Hemoglobinas yra deguonį pernešantis proteinas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Kai kraujas teka pro plaučius, juose esantis deguonis prisijungia tiesiogiai prie šio proteino. Jei yra hemoglobino sumažėjimas, taip pat yra diagnozuojama anemija, galimai atsirandanti dėl kraujavimo ar geležies deficito. MCH nurodo vidutinį hemoglobino kiekį raudonosiose kraujo ląstelėse. Jei šis rodiklis žemas, tai signalizuoja apie geležies trūkumą, jei aukštas, tikėtina, kad kraujas yra prastai aprūpinamas deguonimi. MCHC procentinė hemoglobino kiekio eritrocite išraiška. Jie šis rodmuo aukštas, manoma, jog organizme yra per daug geležies, kas yra ne ką mažiau žalinga nei jos trūkumas. Jei rodmuo žemas – anemija.

RETIC. Retikuliocitai yra nesubrendusios raudonosios kraujo ląstelės. Jų kiekis yra svarbus norint įvertinti anemijos tipą. Anemija gali būti regeneruojanti (kai retikuliocitų daug) arba neregeneruojanti (kai rodmuo mažas). Pirmuoju atveju žinome, jog dėl kažkokių priežasčių organizmas neteko kraujo, tačiau tvarkosi pats ir gamina papildomas kraujo ląsteles. Antruoju atveju yra anemija – raudonųjų ląstelių trūkumas – bet organizmas papildomo kiekio atsinaujinimui negamina.

MCV. Rodmuo nusakantis vidutinį raudonųjų kraujo ląstelių dydį. Įprastai sumažėja, jei trūksta geležies, padidėja – esant kai kurių vitaminų trūkumui.

WBC. Tai yra bendras baltųjų kraujo ląstelių, kitaip vadinamų leukocitais skaičius. Šios ląstelės yra viena pagrindinių imuninės sistemos dalių. Šių ląstelių skaičiui kylant ar leidžiantis galima numanyti apie organizme esančias ligas ar infekcijas. Yra penkios leukocitų grupės, kurios priklausomai nuo problemos dirba kartu arba atskirai. Bendras šių ląstelių kiekis parodo bendrą imuninės sitemos būklę, bet tikslesnei diagnozei būtina diferenciacija. Kritęs šių ląstelių skaičius gali rodyti kaulų čiulpų ligas, sepsį arba tam tikras infekcijas, kurių metu ląstelės necirkuliuoja kraujyje, nes yra susikaupusios uždegimo ar infekcijos vietoje (dažnai tai būna virusiniai susirgimai). Pakilę skaičiai taip pat rodo infekciją, uždegimą, gali rodyti leukemiją. Labai smarkiai pakitę skaičiai signalizuoja apie tam tikras ligas, dažnu atveju esančias kaulų čiulpuose, galimus navikinius procesus.

Neutrofilai. Tai paprastai yra pirmosios kraujo ląstelės, pradedančios kovoti su bakterine infekcija ir keliaujančios į uždegimo vietą. Neutrofilų padidėjimas gali būti pasireškiant labai stipriam ūmiam stresui, neoplazijai. Paprastai didelis jų kiekis praneša apie infekciją ar uždegimą, tačiau kai kuriais atvejais didelės jų atsargos susikaupia paveiktoje vietoje, todėl bendroje kraujo sistemoje jų sumažėja. Taip pat mažas jų kiekis gali rodyti sepsį, autoimunines ligas, kaulų čiulpų pakenkimą ar būti reakcija į kai kuriuos medikamentus. Dažniau sumažėjimas stebimas esant virusinėms infekcijoms arba dėl į organizmą patekusių toksinų.

Limfocitai. Tai kraujo ląstelės ne tik pačios kovojančios su infekcija, bet ir gaminančios antikūnius. Dideli limfocitų kiekiai praneša apie infekciją, dažniausia virusinę, bet gali rodyti ir kai kurio tipo vėžinius susirgimus. Katėms didelis kiekis limfocitų gali rodyti leukemiją. Taip pat limfocitų kiekis pakyla esant chroniniams susirgimams, tokiems kaip artritas. Jei limfocitų kiekis sumažėja, galima įtarti susirgimus susijusius su kaulų čiulpais arba sepsį. Vis tik jų kiekis gali ir sumažėti esant kai kurioms virusinėms ligoms (pvz., parvovirusui), taip pat dėl kortikosteroidų poveikio, naudojant juos kaip medikamentus arba jų kiekiui padidėjus dėl hormoninių sutrikimų.

Monocitai. Tai yra neutrofilų pagalbininkai. Jų padidėjimas taip pat signalizuoja apie infekciją ar uždegimą, dažnu atveju ilgalaikius. Smarkiai pakilęs šis parametras gali būti esant vėžiniams susirgimams.

Eosinofilai. Specifinis baltųjų krauo ląstelių tipas, kurio pokyčiams daugiausia įtakos turi alerginės reakcijos ir parazitai. Pavyzdžiui eozinofilų gali padaugėti užsikrėtus blusomis ar žarnyno parazitais. Taip pat eozinofilų pokytį galime matyti esant žarnyno, plaučių, odos ar inkstų uždegimui, kalytėms gali būti susiję su lytiniu ciklu, nėštumu. Eosinofilų sumažėjimas gali būti kaip reakcija į stresą, gydymą kortikosteroidais ar jų padidėjimą dėl hormoninių sutrikimų.

Bazofilai. Bazofilų pokyčiai gali atsirasti prie parazitinių susirgimų, pavyzdžiui širdies kirmėlių. Taip pat jų nuokrypis gali rodyti alerginę reakciją. Vis tik bazofilų pokyčiai augintiniams matomi gan retai.

PLT. Trombocitai yra ląstelės formuojančios trombus – krešulius. Tai yra pirmo lygio apsauga nuo nukraujavimo. Jei jų lygis yra smarkiai nukritęs, tai rodo, jog gali prasidėti kraujavimas organizme arba net menkas sužalojimas gali pridaryti problemų. Sumažėti trombocitų gali dėl daugybės priežasčių, pvz., infekcinių ligų (babeziozės), kaulų čiulpų problemų, imuninės sistemos sutrikimų ar kitų organizmo ligų. Retais atvejais smarkiai padidėjęs trombocitų kiekis gali signalizuoti apie kaulų čiulpų navikinius susirgimus, bet paprastai jų kiekis padidėja po sužeidimų, operacijų.

KRAUJO BIOCHEMINIS TYRIMAS

Kraujo biochemija skirta įvertinti konkrečių organų būklę, elektrolitų kiekį, hormonų sutrikimus ir pan. Kraujo biocheminis tyrimas, priešingai nei morfologinis, yra atliekamas ne visiems vienodai, o adaptuojamas konkrečiai situacijai. Krauo biocheminis tyrimas gali turėti be galo daug variacijų ir parametrų, todėl aprašysiu tik dažniausiai naudojamus. Šis tyrimas ypač rekomenduotinas profilaktiškai vyresniems gyvūnams, augintiniams ilgą laiką naudojantiems vaistus ar prieš atliekant anesteziją.

ALB. Albuminas yra kraujyje esantis proteinas, padedantis įvertinti organizmo hidratacijos lygį, žarnyno, kepenų ir inkstų ligas, galimą hemoragiją (kraujavimą).

ALKP. Šis testas gali rodyti kepenų ligas, Kušingo sindromą, tačiau jis reaguoja ir į spartų kaulų augimą jauniems gyvūnams.

ALT. Parametras parodo esantį kepenų pažeidimą, tačiau nenurodo jo priežasties.

AMYL. Amilazės pakilimas būna pasireiškus inkstų ligoms arba pankreatitui. Gali įtakoti žarnyno ligos, gydymas kai kuriais medikamentais.

AST. Šio parametro pakilimas gali būti atsiradus širdies, kepenų ar raumenų pažeidimams. Jis dažnai naudojamas kepenų veiklai įvertinti, bet šį rodmenį vertinanr teikėtų atsižvelgti ir į kitus parametrus.

BUN. Parametras dažniausia naudojamas inkstų būklei įvertinti. Vis tik jo pakitimus gali įtakoti ne tik inkstų veiklos sutrikimas, bet ir pavyzdžiui širdies ligos Taip pat būklę, vadinamą azotemija, kurios metu kyla šis parametras gali sukelti ir dehidratacija, šokas, šlapimo takų užsikimšimas (pvz., akmenimis).

Ca. Kalcio pokyčiai gali būti esant daugybei įvairių pakitimų, tokių kaip hiperparatiroidizmas, inkstų sutrikimai, vit. D kiekiai, laktacija, navikai ir t. t. Esant netinkamam kalcio kiekiui gali sutrikti širdies darbas, būti pažeisti kaulai, audiniai. Kalcio kiekiai taip pat susiję su fosforo lygiu, todėl reikėtų atsižvelgti į abu parametrus.

CHOL. Cholesterolio lygis pakinta esant inkstų ligoms, hipotiroidizmui, diabetui, Kušingo sindromui.

Cl. Chlorido kiekis paprastai sumažėja esant vėmimui, tačiau gali sumažėti ir esant Adisono ligai. Jei parametras kyla, paprastai tai indikuoja dehidrataciją, bet taip gali nutikti ir dėl metabolinių ligų, pvz., diabeto.

CORT. Kortizolis yra hormonas, kuris matuojamas norint diagnozuoti Kušingos sindromą ir Adisono ligą.

CREA. Kreatininas yra specifinis parametras inkstų funkcijai nustatyti. Esant pakilusiam BUN parametrui, būtent kreatininas padeda identifikuoti ar azotemijos priežastis yra inkstuose.

GGT. Šis parametras naudojamas kepenų būklei įvertinti, tačiau jį įtakoti gali ir kortikostreoidų perteklius.

GLOB. Globulinia tai kraujyje esantys proteinai. Jie dažniausia pakyla esant chroniniam uždegimui ar infekcijai, bet gali įtakoti ir kitos būklės.

GLU. Gliukozė yra kraujyje esantis cukrus. Jo pakilimas paprastai signalizuoja apie diabetą, bet nedidelį gliukozės pakilimą gali įtakoti ir stresas. Per mažas gliukozės kiekis gali įtakoti silpnumą, alpimą, traukulius ar komą. Hipoglikeminė būklė būdinga mažų veislių šunims, tokiems kaip pvz., špicai.

K. Kalis, labai svarbus elektrolitas. Jei jo kraujyje yra per daug, gali būti pakenkiamas širdies darbas. Jei yra per mažai, gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, padažnėja šlapinimasis. Tyrimuose randami sumažėję kiekiai esant inkstų ligoms, naudojant kai kuriuos vaistus, esant vėmimui ar viduriavimui, nepakankant šio elemento maiste. Kiekiai padidėti taip pat gali dėl tam tikrų instų ligų, hormoninių sutrikimų, vaistų, stiprių audinių pažeidimų, per didelio suvartojimo.

LIP. Lipazės kiekio padidėjimas įprastai byloja apie pankreatitą. Tačiau jį gali įtakoti inkstų, žarnyno būklė, kai kurių medikamentų naudojimas.

Na. Natris yra dar vienas svarbus elektrolitas. Jo sumažėjimas lemia vėmimą, viduriavimą, hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai ar inkstų ligas. Natrio padidėja esant karštam orui, padidėjusias suvartojimui, padažnėjus šlapinimuisi ir pan. Taip pat šis testas apibūdina hidratacijos statusą.

PHOS. Fosforo padidėjimas matomas esant inkstų sutrikimams, hipertiroidismui arba kraujavimui. Sumažėjimas paprastai susijęs su žarnomis.

SMDA. Tai sąlyginai naujas tyrimas, skirtas inkstų funkcijos pakitimams nustatyti, labai jautrus. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui šis rodmuo kyla.

TBIL. Bilirubino kiekis padidėja esant hemolitiniams sutrikimams arba kepenų ligoms. Šis testas naudingas identifikuojant tulžies latakų ligas ir naudingas esant anemijai.

TP. Bendras proteinų kiekis byloja apie kai kurias infekcijas, inkstų ir kepenų ligas, taip pat nurodo hidratacijos lygį.

T4. Tiek šio parametro sumažėjimas, tiek ir padidėjimas parodo skydliaukės sutrikimus.

#augintiniųsveikata #kraujotyrimai #ligųdiagnostika