top of page

Kriptorchizmas. Kas tai?

Atnaujinta: 01-20

Maždaug 1-3% augintinių turi šią patologiją. Įdomus faktas tai, kad dešinės pusės kriptorchizmas pasireiškia maždaug du kartus dažniau nei kairės.

Patinėlių organizme, sėklidės formuojasi pilvo ertmėje, netoli inkstų. Vėliau jos nusileidžia. Tai nutinka vėlyvuoju nėštumo periodu arba netrukus po gimimo, įprastai iki antro gyvenimo mėnesio. Retais atvejais nusileidimas įvyksta vėliau, bet itin retai vėliau nei iki šešto gyvenimo mėnesio. Taip pat šis šešių mėnesių terminas palaukti iki pilnos diagnozės dar gali būti pasirenkamas todėl, kad jauno šuniuko arba kačiuko sėklidės gali būti paslankios ir smarkiai susijaudinęs augintinis jas gali įtraukti. Trumpai tariant, kriptorchizmas yra patologija, kai viena arba abi sėklidės į savo vietą kapšelyje nenusileidžia.

Kriptorchizmas diagnozuojamas kai šuniukui ar kačiukui neįmanoma užčiuopti vienos arba abiejų sėklidžių mašnelėje. Įprastai užstrigusios sėklidės randamos pilvo ertmėje arba ingvinaliniame (kirkšnies) kanale, kai kuriais atvejais jas galima aptikti tuoj po oda. Kirkšnies kanale užstrigusią sėklidę būna įmanoma užčiuopti, tuo tarpu pilvo ertmėje esančią – sudėtinga, kartais ją įmanoma rasti tik operacijos metu. Taip pat diagnostikai galima pasitelkti rentgeno tyrimą arba echoskopiją, tačiau ir šiais būdais sėklidė randama ne visada.

Kriptorchizmas gali būti vienpusis arba abipusis. Vis tik dažniau pasitaiko atvejai, kai nenusileidžia tik viena sėklidė. Ši patologija gali pasireikšti tiek šunims, tiek katinams. Šunų tarpe dažniau pasireiškia mažų veislių grynakraujams patinams. Mažų veislių šunims, ši patologija dažnesnė beveik tris kartus, lyginant su didesnių veislių. Tuo tarpu kačių tarpe patologija dažniau pasireiškia Persų veislės katinams.

Tiek vienpusiai, tiek ir abipusiai kriptorchai paprastai rodo seksualinį elgesį – juos domina rujojančios patelės, žymi teritoriją ir t.t. Vienpusiams kriptorchams tokio pobūdžio elgesys gali būti net labiau išreikštas nei sveikiems šunims. Abipusiam kriptorchui toks elgesys gali ir nepasireikšti arba apsireikšti silpniau. Tuo tarpu šnekant apie apvaisinimo funkciją, vienpusiai kriptorchai yra vaisingi, abipusiai – ne. Trumpai tariant, tokia nenusileidusi sėklidė gamina testosteroną, bet negamina spermos. Taip atsitinka dėl to, jog kokybiškos spermos susidarymui reikalinga žemesnė nei kūno temperatūra. Be to, nenusileidusi sėklidė įprastai būna ir atrofavusi, mažesnė, kanalai susiaurėję. Vienpusio kriptorchimo atveju vaisingumo funkciją kompensuoja viena reikiamoje vietoje esanti sėklidė. Vis tik, net ir esant galimybei apvaisinti patelę, kriptorchai neturėtų būti veisiami, nes ši patologija yra perduodama genetiškai. Būtent dėl šios priežasties, kriptorchai parodose yra brokuojami. Idealiu atveju, neturėtų būti veisiami ne tik kriptorchai, bet ir jų broliai/ sesės bei tėvai, nes tikėtina, jog visi jie turi recesyvinį kriptorchizmo geną. Šį geną gali perduoti ir patelės nešiotojos.

Aptikus, jog patinas turi vieną arba abi nenusileidusias sėklides, tokį patiną rekomenduojama ilgai nelaukiant kastruoti. Tokiu atveju, kastracija taikoma ne tik kaip metodas, kad patinas nebesidaugintų ir neperduotų patologinio geno, bet ir medicininiais tikslais dėl jo paties sveikatos. Tokios patologiškos sėklidės gali būti linkusios užsisukti, kas sukelia ūmų skausmą pilvo ertmėje ir patino letargišką savijautą. Nors, nenusileidusios sėklidės dažniausiai būna blogai išsivysčiusios ir mažesnės už sveikas, su laiku jos linkusios suvėžėti ir išdidėti. Sėklidžių navikų rizika patinams su kriptorchizmu yra bent 10 kartų didesnė, nei sveikiems individams. Jos gali taip išdidėti, jog pradeda spausti kitus pilve esančius vidaus organus ir taip trikdo jų veiklą. Dažnu atveju, nors sėklidžių navikai ir būna piktybiniai, jie nebūna linkę metastazuoti. Todėl laiku atlikus tokios suvėžėjusios sėklidės pašalinimą, prognozė būna gera. Ir vis tik, profilaktika kur kas geriau nei gydymas, todėl kriptorchizmas yra rimta indikacija šuns ar katino kastracijai. Retais atvejais kriptorchams pasitaiko patinų feminizacijos sindromas ir estrogenų intoksikacija. Taip pat dėl testosterono pertekliaus lengviau vystosi kitos patologijos, susijusios būtent su šiuo hormonu, tokios kaip prostatos hiperplazija ir pan.


Comments


bottom of page