top of page

Nosies veidrodėlio spalvos pokyčiai

Atnaujinta: 01-20

Jei augintinio nosis šilta ir sausa, ar tai blogas ženklas?

Šuns nosis viena mieliausių šio keturkojo dalių (bent man asmeniškai). Ir kai šioje vietoje, kurią augintinis nuolat kiša artyn įvyksta pasikeitimai, nepastebėti tiesiog neįmanoma. Plačiai paplitęs posakis, jog sveiko šuns nosis yra šalta ir drėgna. Todėl šeimininkai dažnai sunerimsta pajutę, jog prisiglaudusi augintinio nosis yra šilta ir sausa. Ar tai blogas ženklas? Ne, keturkojo nosies temperatūra ir drėgnumas skiriasi nuolat, priklausomai nuo aplinkos, aktyvumo/ miego stadijos ir pan. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei augintinio elgesys/ aktyvumas nepakitęs, o nosies veidrodėlis yra gražus, t.y. nepažeistas žaizdelių, pašerpetojimų ir pan. O ką gi reiškia, jei nosies spalva pradeda kisti? Tai gali nutikti ne tik šunims, bet ir katėms, tačiau mano supratimu ši problema kur kas dažnesnė amsintiems mūsų šeimų nariams.

Nosies spalvos pokyčiai gali būti laikini arba nuolatiniai. Kai kuriais atvejais tai yra tik kosmetinė problema (labiau liečianti parodinius šunis, nes dėl to jie gali būti diskvalifikuojami), tačiau kitais atvejais – spalvos pokyčiai gali signalizuoti apie sveikatos problemas.


  1. Amžius

Mes, žmonės, su amžiumi žilstame. Vieni ankščiau, kiti vėliau; vieni daugiau, kiti – mažiau. Tas pats nutinka ir mūsų augintiniams. Tačiau tas pats gali nutikti ne tik su mūsų augintinių kailiuku, bet ir nosies veidrodėliu. Nemažai jauniklių gimta su šviesesnės spalvos nosytėmis, keturkojams augant ji tampa intensyviai juoda, kitų ruda, trečių – ir lieka šviesi. Dažniausia suaugusio gyvūno nosis daug metų spalvos daugiau ir nebekeičia. Tačiau pasiekus vyresnį amžių, dėl fermento tirozinazės veikimo pokyčių, pradeda ryškėti depigmentacija. To pasekoje nosis šviesėja, iš juodos gali tapti ruda arba net šviesiai rausva. Nosies paviršiaus struktūra lieka nepakitusi. Atsiradus tokiems pokyčiams jaudintis nereikėtų, tai yra tik kosmetinis dalykas, neįtakojantis augintinio sveikatos būklės.


2. Vitiligo

Tai yra autoimuninė liga, galinti paveikti ne tik mūsų naminius augintinius, tačiau ir kitus gyvūnus bei žmones. Esant šiai ligai, gali būti matomos dėmės ant viso kūno. Tai būna šviesiai rausvos – balkšvos spalvos plotai ant odos tuo tarpu ir nosies, lūpų, akių vokų arba balto kailio plėmai ant plaukuotų kūno dalių. Šis sutrikimas gali paveikti bet kurį augintinį ar veislę, tačiau manoma, kad dažniau pastebimas Rotveilerių, Collie, Pinčerių veislės šunims. Nors tai yra autoimuninė liga, šiuo atveju ji sukelia tik kosmetinį defektą. Vis tik, pradžioje panašiai gali atrodyti ir kitos autoimuninės ligos, todėl pasirodyt veterinarui reikėtų. Be to, tokia oda yra jautresnė UV spinduliams, todėl nuo jų turėtų būti saugoma.


3. Nosies veidrodėlio hipopigmentacija

Sezoniniai pokyčiai liaudyje vadinami žiemine nosimi. Gali įtakoti bet kurią veislę, tačiau dažniau pastebima šiaurinių veislių šunims, tokiems kaip Sibiro haskis, Malamutai ir pan. Paprastai nosis pradeda praradinėti savo tamsią spalvą pradėjus vėsti orams. Šviesėjimas prasideda plotais, kurie didėja ir nosis žiemai įsibėgėjant gali tapti visai rausva. Tiksli šio reiškinio priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tokį nušviesėjimą kaip ir amžiaus atveju įtakoja fermento tirozinazės veikimo pokyčiai. Šio fermento funkcionalumui didelės įtakos turi šaltas oras. Orams pradėjus šilti, nosis vėl pradeda tamsėti. Taip pat nosies hipopigmentacija gali būti ir nesezoninė, kai šuniukas būna su tamsia nosimi, o per pirmus kelis gyvenimo metus ji nušviesėja. Tokie pokyčiai gan būdingi Vokiečių aviganiams, retriveriams, Afganų kurtams, šiauriniams šunims. Visi šie pokyčiai yra tik kosmetiniai, įtakos sveikatos būklei neturi.


4. Pažeidimai, infekcijos

Jei gyvūnas susižaloja nosį, toje vietoje paviršiui gyjant pakinta spalva. Esant nedideliems pažeidimui, jam sugijus, spalva paprastai grįžta į įprastinę. Vis tik esant didesniems pažeidimams, rando vietoje, spalva gali ir likti šviesesnė. Panašiai yra ir su nosies ar aplinkinės odos infekcijomis. Tačiau esant infekcijai, prie spalvos pokyčių prisideda ir išskyros, patinimai, padažnėjęs nosies laižymasis. Šiuo atveju būtina kreiptis į gydytoją ir kuo greičiau gydyti atsiradusią infekciją bei uždegimą. Išgydžius ligą, nosies spalva turėtų grįžti į normalią būseną.


5. Navikai

Nors tai yra turbūt viena iš retesnių nosies spalvos pokyčio priežasčių. Vis tik ji galima. Dažniau pasireiškia gyvūnams, kurie daug laiko praleidžia ant saulės, veikiami UV spindulių. Tačiau šiuo atveju nosies spalvos pokyčiai nebus vienintelis požymis. Taip pat gali keistis tekstūra, atsirasti gumbelių, augliukų, šerpetojimų, žaizdų, kurios negyja. Dažniausiai tai pasitaiko vyresnio amžiaus gyvūnams.


6. Imuniniai susirgimai

Vienas iš imuninių susirgimų – Vitiligo – jau buvo paminėtas ankščiau. Tačiau jų yra daugybė ir kai kurie kiti taip pat įtakoja nosies veidrodėlio spalvą. Daugumoje atvejų, spalvos pokyčiai nėra vienintelis požymis, taip pat yra pastebimi šerpetojimai, žaizdelės, sukietėjimai ir pan. Įtakoti šias ligas gali endogeniniai, egzogeniniai arba idiopatiniai faktoriai. Endogeniniai tai kai ligą sukelia inuminė sistema, kovojanti prieš savo paties organizmą, o ją aktyvuoja individo medicininiai faktoriai, pvz., chroninės alergijos, navikai. Egzogeniai faktoriai tai išorės veiksniai (UV spinduliai, vaistai, infekcijos), kurie aktyvuoja imuninę sistemą kovoti prieš savo ląsteles. Idiopatinis imuninės sistemos aktyvavimas tai kai visos galimo priežastys yra ištiriamos, tačiau nė viena nepasitvirtina. Gydymui naudojami imuninę sistemą slopinantys preparatai (pvz., prednizolonas). Kartais gydymui užtenka kurso, kartais jis skiriamas visam likusiam gyvenimui. Priklausomai nuo ligos, jos gali būti skirtingai efektyviai kontroliuojamos – vienos į gydymą atsako labai lengvai ir prognozė yra gera, kitas sukontroliuoti yra sudėtinga.


7. Cheminės reakcijos

Nosis yra pirmas dalykas, kurį šuo įkiša visur kur gali. Todėl nosies spalvos pakitimai kai kuriais atvejais gali būti susiję su tam tikromis medžiagomis arba cheminėmis reakcijomis. Vienas iš vaizdingesnių pavyzdžių yra plastikiniai dubenėliai. Žinoma, kad juose gali būti medžiagų, kurios kosmetikos pramonėje yra naudojamos balinimui. Tą pati jos padaro ir su šuns nosimi – nušviesina ją. Blogiausia tai, jog reakcija vyksta ne tik dėl nosies prisilietimo prie bliūdelio, tačiau taip pat medžiagos patenka į geriamąjį vandenį ir yra išgeriamos. Organizme jos reaguoja su melaninu, kuris organizmui duoda spalvą. Gerai yra tai, jog pakeitus dubenėlį į stiklinį ar metalinį, nosis paprastai su laiku atgauna savo įprastą spalvą. Taip pat plastikas gali sukelti ir alerginę reakciją, todėl šių dubenėlių reikėtų vengti. O bendrąja prasme, bet koks kontaktinis dermatitas gali sukelti depigmentaciją.


Comments


bottom of page