Pirmosios pagalbos ABC

Tai yra be galo plati tema. Ir be galo svarbi. Deja, bet mūsų mylimiausiems keturkojams gali nutikti daugybė nelaimių ir dažniausiai mes patys esame pirmieji galintys padėti. Nutikus nelaimei visada labai svarbu kreiptis į veterinarą, tačiau čia bus pateikiami pirmieji žingsniai galintys padėti išgelbėti augintinį iki pavyks nugabenti pas gydytoją. Šią informaciją svarbu žinoti kiekvieniems keturkojų „tėveliams“.

Dar vienas svarbus dalykas suteikiant augintiniui pirmąją pagalbą, tai savo saugumo reikalavimų taikymas. Kad ir kaip gailitės gyvūno ir norite jam padėti, visada turite prisiminti, jog šoko ištiktas, po nutikimo susijaudinęs ar skausmą patiriantis augintinis gali kąsti. Todėl savo veidą stenkitės laikyti kuo toliau, jei tai nėra gyvybiškai svarbu, nekiškite savo rankų į burną ar prie jos, uždėkite antsnukį, užriškite ar uždenkite snukį audeklu. Suprantama, jog labai mylite savo augintinį ir net, jei esate įsitikinę, jog Jums jis niekada neįkastų, nelaimė yra išskirtinė situacija.

Apsinuodijimas. Stipresni ar silpnesni apsinuodijimai gyvūnų tarpe itin dažni. Gyvūnams toksiškos gali būti daugybė medžiagų – augalai, maisto produktai, vaistai, chemijos priemonės ir t.t. Kai kurie apsinuodijimai pasireiškia labai greitai, kitiems prireikia kelių dienų. Vieni yra akivaizdūs (gyvūnai nusidegina gleivines, atsiranda neurologiniai pokyčiai), kiti ne tokie akivaizdūs, pvz., vėmimas po kelių dienų, kai šeimininkas net nenumano, jog augintinis kažką paragavo. Internetiniuose forumuose dažnai tenka rasti atsakymus, jog augintiniui apsinuodijus reikia jam sukelti vėmimą. Vis tik labai labai nerekomenduoju to daryti nepasitarus su veterinaru. Kai kuriais atvejais tai gali pabloginti augintinio būklę, o ne jam padėti. Todėl apsinuodijimo atveju pirmoji ir svarbiausia pagalba yra susisiekti su Jus pakonsultuosiančiu veterinaru ir kuo skubiau vyki į kliniką. Vis tik yra dar keli dalykai, kuriuos galite ir turite padaryti. Jei matote, jog augintinio nasruose dar yra nuodingos medžiagos, ją reikia kuo skubiau ištraukti, galima išplauti burną siekiant pašalinti likučius tarp dantų ir ant gleivinių. Jei nuodo dar yra ant kailio, reikia jį kuo skubiau nuplauti (tai ypač svarbu katėms). Jei tiksliai žinote kuo būtent apsinuodijo augintinis, vykdami pas veterinarą, jei įmanoma, kartu pasiimkite ir pakuotę/ etiketę.

Autoįvykiai. Kad ir kaip būtų liūdna, šio tipo nelaimės nutinka itin dažnai. Ir reikia pripažinti, jog jų dažnai būtų galima išvengti laikantis saugumo reikalavimų. Automobilyje keliaujantis augintinis turėtų būti tinkamai prisegtas arba saugiai įdėtas dėžėje. O einant pasivaikščioti, reikia nepamiršti, kad pagal galiojančius saugumo reikalavimus gyvūnai turi būti vedami su pavadėliu (nesvarbu keturkojis didelis ar mažas). Taip pat rekomenduojama augintinį sterilizuoti/ kastruoti, nes tokie augininiai rečiau pabėga, o pabėgus didesnė tikimybė grįžti namo turint mikročipą. Vis tik, jei nelaimė įvyksta, būtina kreiptis į veterinarą, net jei augintinis neatrodo sužalotas. Po tokių traumų gali būti pažeidžiami vidaus organai, kurių pažeidimai išoriškai gali būti nematomi, vis tik augintinis per kelias dienas gali gaišti. Taip pat jis gali būti ištiktas šoko, ko pasekoje pažeidimų požymiai blokuojami, nerodomas skausmas. Po autoįvykio labai svarbu, kad šeimininkas išliktų kuo ramesnis, nes jausdamas šeimininko nerimą augintinis taip pat papildomai stresuos kas gali pabloginti jo būklę. Jeigu tikėtina, jog augintinis turi galvos, kaklo ar stuburo pažeidimų, geriausia jo nejudinti ir išsikviesti gydytoją į įvykio vietą. Jei tokios galimybės nėra, augintini reikia perkelti ant kuo stabilesnio pagrindo transportavimui, vis tik, jei po ranka nieko tinkamo nėra, pasinaudokite tvirtu megztiniu ar dekiu augintinio transportavimui, tai vis tiek bus stabiliau, nei nešti/ kelti rankose. Geriau, jei augintinį kelia bent du žmonės, išlaikydami jo kūno poziciją kuo tiesesnę. Apžiūrint augintinį svarbu atkreipti dėmesį ar nėra kvėpavimo sutrikimų, kaulų lūžių, stipraus kraujavimo, didelių žaizdų. Šiuo atveju reikėtų suteikti pirmąją pagalbą pagal atitinkamus punktus. Apklokite augintinį, kad jam būtų šilta. Autoįvykio metu sužaloti augintiniai gali patirti ypač didelį skausmą ir stresą, todėl privalote jisms suteikti įmanomą pagalbą, bet taip pat turite paisyti savo saugumo. Šoko ištikti ir skausmą patiriantys gyvūnai gali įkasti net savo šeimininkams, todėl jei įmanoma nekiškite arti veido, užriškite ar pridenkite augintinio snukį.

Hipotermija. Hipotermija yra gyvybei pavojinga būklė dažniau ištinkanti jaunus, labai mažus, senus, ligotus ir silpnus augintinius, juos vedžiojant be apsaugos šaltu oru. Taip pat gyvūną gali paveikti staigi hipotermija įkritus į labai šaltą vandenį. Pirmas ir pats svarbiausias dalykas, augintinį reikia kuo greičiau pašalinti iš aplinkos, kurioje jis sušalo, t. y. ištraukti iš vandens, parvesti į šiltą patalpą. Jie augintinis drėgnas, reikia jį išdžiovinti su rankšluosčiu. Kritinis dalykas, negalima per staigiai kūno sušildyti, nes tokiu atveju augintinio organizmas patiria stiprų stresą, o tai taip pat yra pavojinga gyvybei. Atšildymas turi vykti lėtai, augintinį patalpinant į šiltą, bet ne karštą patalpą. Nedžiovinkite jo su fenu. Geriausia keturkojį šildyti paguldžius jį ant dekio ir užklojus dar keliais apklotais. Jie augintinis geria, girdykite jį švelniai šiltu vandeniu. Hipotermiją patyrusį augintinį reikėtų parodyti veterinarui, kad jis įvertintų augintinio būklę.

Infarktas. Pagrindiniai infarkto požymiai, tai pasunkėjęs kvėpavimas, dūsavimas, lekavimas, kolapsas. Jei įtariate, jog augintinį galėjo ištikti infarktas, skubiai vykite pas veterinarą. Vis tik ir Jūs galite padėti keliais būdais. Pirma, turite nusiraminti patys, kad augintinis jaustų kuo mažiaus streso. Pasirūpinkite, kad augintinis galėtų patogiai gulėti ir glostykite bei raminkite jį, kad atsipalaiduotų. Taip pat labai svarbu augintinį vėsinti. Laikykite vėsioje patalpoje, į kliniką gabenkite vėsioje mašinoje, duokite atsigerti vėsaus vandens, galite paguldyti ant ir/ar pridengti šlapiu rankšluosčiu. Ir vis tik svarbu nepersistengti, visa tai turi būti vėsu, bet ne šalta. Per didelis šaltis sukels šoką organizmui.

Įpjovimai. Šioje vietoje viskas priklauso nuo įpjovimo vietos gylio ir dydžio. Jei įpjovimai yra negilūs ir nedideli, smarkiai nekraujuoja, tokias žaizdas galima gydyti namuose, atidžiai stebint ar neatsiranda infekcijos požymių. Jas plauti reikėtų kasdien po 3 kartus dienoje. Valymui tinka oktiseptas, skiestas betadinas (šunims), jei gyvūnas toleruoja, silpnas druskos tirpalas (1 šaukštas į 0.5 L vandens). Labai svarbu žaizdą tinkamai apsaugoti, kad gyvūnas jos nelaižytų, nekrapštytų į daiktus ir kitaip neliestų, nes tai yra tiesus kelias į didesnius pažeidimus, infekciją. Jei nors kiek abejojate, ar tokią žaizdą galite gydyti patys, būtinai kreipkitės į specialistą. Žaizdą gali reikėti siųti. Itin jautrios, dažnai sužalojamos vietos yra pėdutės. Jos yra labai skausmingos ir sunkiai gyjančios. Žaizdų gyjimo metu gali būti reikalinga ne tik jų priežiūra, bet ir vaistai nuo skausmo.