Pomeranijos špicas

Šie šuniukai yra ilgaamžiai, vidutiniškai gyvenimo trukmė svyruoja tarp 12 – 16 metų, tačiau yra špicų, išgyvenusių net iki 21 m.! Šios “pagalvytės su kojytėmis” yra laikomi ganėtinai sveika šunų veisle. Tačiau, kaip ir bet kuri kita veislė, turi būdingų ligų sąrašą. Šiomis ligomis Jūsų augintinis nebūtinia sirgs, bet iš esmės šios veislės šunims jos yra būdingesnės. Pagrindinės ligos yra panašios kaip ir daugumos kitų mažųjų šunų veislių, tačiau yra ir tam tikrų savitumų.

1. Hipoglikemija

Hipoglikemija yra būklė, kada kraujyje nukrenta gliukozės lygis. Tai gali būti pavojinga, net ir mirtina būklė. Dažnesnė šuniukams iki 3 mėn amžiaus. Paprastai pasireiškia gana staigiai. Atsiranda silpnumas, apetito stoka, gali sutrikti koordinacija, prasidėti raumenų drebulys ar net traukuliai. Pasireiškus šiems požymiams augintiniui galima duoti truputį medaus, gliukozės lygiui pakelti. Bet iš esmės jis turi būti tuoj pat pristatomas į veterinarijos kliniką gydymui.

2. Girnelės liuksacija ir šlaunikaulio galvutės nekrozė

Jei kelio girnelė laikas nuo laiko nuslenka į šoninę kojos dalį, išslysdama iš savo griovelio, tai yra vadinama kelio girnelės liuksacija. Dažniausi šeimininkų pastebimi požymiai tai keistas momentinis gyvūno elgesys: peršokimas nepastačius galinės kojos, galinės kojos pakratymas bėgant, staigus sustojimas žaidžiant, pašlubavimas kelis žingsius ir vėl bėgimas be jokių požymių. Tokiais veiksmais – kelis kartus ištiesdamas ir sulenkdamas koją – gyvūnas grąžina girnelę į savo anatominę poziciją. Dažniausiai ši būklė didelių problemų nesukelia ir šunys sėkmingai pragyvena visą gyvenimą. Tačiau, jei nuo dažno slankiojimo atsiranda sąnario pažeidimai, atsiranda ir skausmas. Šuo gali pradėti šlubuoti. Priklausomai nuo būklės gali būti skiriami tik papildai sąnariams, tinkamas fizinis krūvis. Vis tik sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga operacija.

Šlaunikaulio galvutės nekrozė arba Legg-Calvé-Perthes liga yra dar viena skleleto patologija, būdinga šiems pūkučiam. Nors tiklsios priežastys nėra aiškio, iš esmės ligos metu dėl tam tikrų priežasčių sutrinka kraujotaka į šlaunikaulio galvutę ir ji pradeta nekrotizuoti (apmirinėti). Šlaunikaulio galvutės struktūra pradeda silpnėti ir trupėti, atsiranda smulkūs lužiai. Jie sugyja ir randinis audinys sutvirtina kaulą, bet su laiku kinta galvutės forma ir atsiranda osteoartritas. Šunys šlubuoja, o klubas būna labai skausmingas, su laiku net stebimas raumenų masės praradimas paveiktoje kojoje. Liga pasireiškia ankstyvame amžiuje, paprastai apie 5 – 8 mėn, tačiau diapazonas svyruoja tarp 3 – 18 mėn. amžiaus. Ligai patvirtinti atliekamos rentgeno nuotraukos. Gydymas medikamentinis, siekiant sulėtinti osteoartrito vystymąsi ir sumažinti skausmą, tačiau kritiniais atvejais gali būti atliekama operacija, pašalinant šlaunikaulio galvutę. Šiai būklei taip pat itin didelę reikšmę turi svorio kontrolė ir tinkama fizioterapija.

3. Trachėjos kolapsas

Trachėja yra vamzdelis, sudarytas iš kremzilinių žiedų, kuriuo oras patenka į plaučius. Nykštukinių špicų kremzliniai žiedai gali būti linkę minkštėti ir keisti savo formą. To pasekoje atsiranda kosulys, dusimas. Šią būklę gali iššaukti susijaudinimas, fizinis krūvis, tačiau priepoliai kartais užeina lyg iš niekur nieko gulinčiam šuniui. Su amžiumi būklė linkusi blogėti. Įprastais atvejais kolapssa yra diagnozuojamas simptomų ir rentgeno tyrimo pagalba. Dažniausia užtenka simptominio gydymo. Tačiau tokį šunį rekomenduojama vedžioti su petnešomis, duoti maisto papildų, itin saugoti nuo peršalimo ligų. Jei šuo kontaktuoja su kitais šunimsis, gali būti rekomenduotinas skiepas nuo šunidžių kosulio.

4. Alopecija X

Dar vadinama juodos odos liga, būdinga šiaurinių veislių šunims, tokiems kaip špicai. Dažniau paveikia patinus, 1 – 5 gyvenimo metais. Šuo jaučiasi visiškai normaliai, ėda, linksmas, tačiau pradeda slinkti kailis. Slinkimas paprastai prasideda užpakalinėje šuns kūno dalyje. Bet palaipsniui bekailiai plotai didėja, plaukuota gali likti tik galva ir apatinės kojų dalys. Nuplikę plotai įgauna tipinę juodą odos spalvą. Nors tikslios alopecijos X priežastys dar nėra aiškios, gan dažnai tai susiję su lytinių hormonų disbalansu. Tokiais atvejais padeda kastracija, vis tik net ir po kastracijos, pasitaiko atvejų, jog po poros metų kailis vėl pradeda slinkti. Nors ši alopecijos forma yra tik kosmetinis sutikimas ir gyvūnas gali gyventi visiškai kokybišką gyvenimą, tokių gyvūnų nerekomenduojama veisti.

Šia liga sirgo mano Pomeranijos špicas. Buvo labai keista matyti, kaip parodas laimintis šuo vieną dieną tiesiog pradėjo keisti kailio spalvą (juodam su įrudžiu šuniui ant užpakalio pradėjo matytis vis daugiau baltų plaukų) ir mesti kailį. Jam buvo atliktas plaukų mikroskopavimas, kuris parodė, jog beveik visi plaukai yra “miego” fazėje. Šuo buvo kastruotas. Nuo tos dienos praėjo jau maždaug 4 metai. Meluočiau, jei sakyčiua, jog kailis toks pat gražus, koks buvo iki ligos pasireiškimo. Užpakalio zonoje jis kiek sausesnis, retesnis, yra nemažai balstelėjusių plaukučių. Tačiau kailį turi ir nuplikusios odos plotų nematyti, todėl nežinančiam šuo vis tiek atrodo gražiai.

5. Traukuliai

Pomeranams pasitaiko traukulių ar idiopatinės epilepsijos atvejų. Traukulius gali sukelti kepenų, inkstų problemos, galvos traumos ar hipoglikemija. Tačiau šiuo atveju priežastis lieka iki galo neaiški. Paprastai priepoliai prasideda 3 – 7 metų gyvūnams ir yra paveldimi. Traukuliai gali būti vienkartiniai arba kartotis, tokiu atveju yra diagnozuojama epilepsija.

6. Dantys

Tai viena dažniausių problemų mažų veislių šunų tarpe, paveikianti iki 80% šunų iki 2 m. amžiaus. Pirmiausia ant dantų pradeda kauptis apnašos, kurios vėliau įtakoja infekcijos atsiradimą, dantenų uždegimą ir kitas patologijas burnos ertmėje. Taip pat burnos ertmės sveikata yra susijusi su inkstų, kepenų, širdies, sąnarių ir kitų ligų rizika. Dėl dantų būklės, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net 1 – 3 metais. Norint išvengti dantų problemų, špicams būtina reguliari dantų priežiūra.

Taip pat pomeranams būdingas pieninių dantų užsilikimas. Dažniausiai tai nutinka su iltiniais dantimis, tačiau laiku nekristi gali ir kiti dantys. Tokiu atveju rekomenduojamas traukimas. Jis paprastai atliekamas kai šalia esantis nuolatinis dantukas jau siekia apie pusę pieninio danties ilgio, o šis dar visiškai nejuda. Tačiau tikslią rekomendaciją ar jau laikas traukti, pasako veterinarijos gydytojas, įvertinęs šuniuko dantų būklę. Ar vis tik pieninis dantukas vėliau iškris ar taip ir užsiliks, niekas tiklsiai pasakyti negali, tačiau traukimas rekomenduojamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, burnoje esant per dideliam dantų kiekiui, gali net ir neatitaisomai susigadinti sąkandis bei nuolatinių dantų išsidėstymas (kas vėliau gali turėti kitų, ne tik estetinių, neigiamų pasėkmių). Antra, toje vietoje, kur susiglaudžia nuolatinis ir pieninis dantukai, labiau kaupiasi apnašos ir tai yra puiki terpė ligai vystytis. Todėl vos išdygęs, nuolatinis dantis jau yra žalojamas. To pasekoje atsiranda blogas burnos kvapas, dantenų jautrumas ir skausmas, nuolatinis dantis su laiku net gali iškristi.

7. Širdis

Auginant nykštukinį vokiečių špicą, vertėtų karts nuo karto išklausyti šuns širdelės skleidžiamus garsus. Aptikus nors kokius ūžesius, reikia apsilankyti pas kardiologą, kuris atliktų reikalingus tyrimus, tiksliau nustatytų diagnozę ir esant reikalui paskirtų gydymą. Vienokios ar kitokios širdies ligos yra gan būdingos daugumai šunų veislių, tačiau jos taip pat susijusios ne tik su veisle ar apskritai genetika, bet ir su gyvenimo būdu – svoriu, dantų būkle, gretutinėmis ligomis. Mitralinio vožtuvo nesandarumas gana dažna širdies liga nykštukams. Nusilpsta mitralinis vožtuvas, dėl to atsiranada nesandarumas ir dalis kraujo širdyje grįžta atgal. Tokiu būdu yra apsunkinamas širdies darbas. Kadangi dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai širdies ūžesys aptinkamas profilaktinio patikrinimo metu. Aptikus ūžesį, kardiologas paskirs tinkamus medikamentus. Šie, anksti aptikus ligą, gali prailginti šuns gyvenimą daugeliu metų.

8. Akys

Pomeranų akys yra gana išsprogusios į išorę, todėl itin jautrios aplinkos veiksniams. Jas reikėtų tinkamai prižiūrėti. Taip pat yra nemažai akių ligų, būdingų šios veislės šunims. Jei akys linkusios ašaroti, veterinaras turėtų atidžiai apžiūrėti akių vokus ir blakstienų augimą. Šiems šunims pasitaiko entropiumo atvejų, kai akių vokai įvirsta į akies vidų ir dirgina akį. Šis dirginimas yra ypač skausmingas ir erzinantis, su laiku gyvūnas dirginama akimi gali apakti. Ši būklė yra koreguojama operacijos pagalba. Distichiazė, kita su blakstienomis susijusi liga, kada vokų susiformavimas yra normalus, tačiau dalis blakstienų auga netinkama kryptimi – į akį – ir ją dirgina. Dėl to atsiranda akies opos, chroninis akių skausmas. Gydymo tikslas yra pašalinti netinkama kryptimi augančias blakstienas.

Katarakta, tai yra akies lęšio ar jo kapsulės nepralaidumas. Sergant katarakta lęšiukas susidrumsčia, todėl akyje pakeičia spalvą: akies centras pasidaro pilkšvas, balkšvas, gelsvas. Taip pat šeimininkai pastebi, kad šuo kartais atsitrenkia į daiktus, nedrąsiai lipa laiptais, tamsoje stengiasi nesitraukti toli nuo šeimininko. Dažniau katarakta yra susijusi su amžiumi, tačiau gali būti ir paveldima jaunatvinė katarakta, pasirodanti ankstyvame amžiuje. Negydant, arbe per vėlai gydant augintinį sergantį šia liga, rega prarandama.