Pėdučių ligos

Ankstesniame straipsnyje aptarėme taisyklingą šunų pėdučių priežiūrą ir problemas prognozuojančius požymius. Taip pat sužinojome keletą įdomių faktų apie savo keturkojų draugų pėdeles. Nors su pėdutėmis susijusių problemų gali būti daugybė, šiame straipsnyje aptarsime ažniausiai pasitaikančias.

Alergija. Jei gyvūnas turi sveikatos bėdų, kurių kaltininke įtariama alergija, vienas iš labai svarbių patikrinimo taškų yra būtent pėdutės. Jei alergija gali pasireikšti daugybe skirtingų formų: odos problemomis, chroniniais ausų uždegimais, paranalinių liaukų bėdomis, tai pėdutės į ją sureaguoja beveik visada. Alergiško gyvūno pėdutės yra niežtinčios, perštinčios ir jautrios. Šeimininkai atkreipia dėmesį, jog gyvūnas dažnai laižo ir/ar kramto pėdutes. Man kerpant augintinius, dažnai tenka pastebėti, jog augintiniai, turintys šią problemą sunkiau leidžiasi letenas paimti į rankas ir jas sutvarkyti, t.y. apkirpti, išskusti perteklinius plaukelius tarpupirščiuose. Taip pat pažiūrėjus į letenos vidinę dalį, jei plaukai šviesesni, nuo laižymo labai akivaizdžiai būna pakitusi plaukų spalva (pavyzdį galite pamatyti praeitame straipsnyje). Patyrinėjus atidžiau, oda taip pat dažnai būna paraudusi. Be to reikia prisiminti, jog jei pėda yra dažniau laižoma, ji yra nuolatos drėgna, o sudirgusi oda yra jautresnė infekcijoms. Todėl į tokią alergišką pėdą dažnai įsiveisia ir antrinė infekcija – bakterinė, grybelinė. Tokiu atveju, visi matomi požymiai yra dar akivaizdesni, gali atsirasti žaizdos, šlubavimas.

Parazitiniai susirgimai. Šitoje vietoje reikėtų atskirti dvi parazitų grupes: mikroskopiniai ir akimi matomi. Vasaros sezono siaubas – erkės. Šiuolaikiniai šeimininkai labai atsakingai žiūri į šį reikalą, ne tik naudoja priemones, bet ir dažnai apžiūri savo augintinius. Bet, ko gero, nedažnai kyla mintis apžiūrėti tarpupirščius ir pėdutes. O be reikalo! Erkės tose vietose itin mėgsta slėptis, bet yra retai aptinkamos. Maža to, jog šiose vietose ramiai gali siurbti kraują, ten būdamos jos dirgina pėdą ir kelia šuniui diskomfortą. Reikia turėti galvoje, kad net ir ištraukus erkę taisyklingai, įsisiurbimo vietoje gali likti niežtintis spuogelis. Pėdų odą taip pat gali pažeisti mikroskopinės erkutės (demodeksai), dėl kurių atsiranda niežėjimas, praplikimai, oda pasidaro uždegimiška. Todėl, esant odos pažeidimams pėdų srityje, visada yra tikslinga atlikti dermatologinius tyrimus. Erkučių pažeistos vietos labiau linkusios į antrines infekcijas. O jų atsiradimą predisponuoja alergija.

Infekciniai susirgimai. Pėdutę pažeidus infekcijai, labai svarbu išsiaiškinti ar tai pirminis, ar antrinis susirgimas. Pirminis reiškia, jog infekcija tiesiog atsirado ir jos jokia kita liga neįtakojo, antrinis – jog infekcija atsirado po to, kai pėdutę pažeidė kita liga, pvz., alergija, hormoniniai sutrikimai, autoimuninė liga. Pėdučių atveju galimos bakterinės arba grybelinės infekcijos. Iš esmės, net ant sveikos pėdutės (kaip ir ant mūsų odos), gyvena daugybė įvairios mikrofloros. Problemos kyla tada, kada dėl kažkokių priežasčių šie mikroorganizmai pradeda daugintis nevaldomai arba pėdutę pažeidžia pašaliniai pavojingi patogenai. Infekcija gali apimti didesnius odos plotus arba tik pėdą. Tokių infekcijų gydymas gali būti sisteminis (geriamais/ leidžiamais vaistais) arba vietinis, naudojant ant pažeistos vietos kremus, purškalus, voneles. Infekcijos apimtos pėdos būna niežtinčios ir jautrios, todėl šunys jas dažnai laižo ir graužia. Oda būna paraudusi, patinusi, gali atsirasti šlapiavimas, kvapas. Jei pėdos skausmingos, augintinis stengsis mažiau judėti.

Pėdučių pažeidimai. Kaip ir mūsų kulnai, augintinio padukai gali būti išsausėję ir suskeldėję. Tai įtakoja daugybė faktorių: vaikščiojimas ant karštų paviršių, žiemos sąlygos, šiurkšti/ aštri danga, sausas oras ar gyvūno dehidratacija, dažnas laižymas, cheminės medžiagos (druskos, tirpikliai). Į tai būtina atkreipti dėmesį, nes tokios pėdutės atrodo ne tik neestetiškai, bet ir yra skausmingos, imlesnės infekcijoms. Ar esate kada nudegę pėdas? Jei ne, vis tik turbūt įsivaizduojate kaip tai skausminga. Aš asmeniškai dar šiandien atsimenu tą vaizdą, kai būdama vaiku plikomis pėdomis užlipau ant dar pilnai neatvėsusio laužo. Pėdos tuoj pat pasidengė pūslėmis ir baisiai skaudėjo – apie vaikščiojimą negalėjo būti nė kalbos. Tas pats gali nutikti ir augintiniams. Nudegusios augintinių pėdos patinsta, paraudonuoja (jei yra šviesios), gali iškilti pūslės. Jei norite įsitikinti ar danga augintiniui ne per karšta, palaikykite ant jos ranką 7 – 10 sekundžių, jei per karšta Jūsų rankai, per karšta ir augintinio pėdoms. Įpjovimai ir žaizdos yra tikrai labai dažnai pasitaikanti pėdučių trauma mūsų augintiniams, ypač vasaros periodu kada su augintiniais dažnai važiuojame į gamtą. Teritoriją, kurioje augintinis laksto visada rekomenduojama apžiūrėti, vis tik – nuo visko apsisaugoti neįmanoma. Augintiniai pėdutes gali susižaloti į stiklus, aštrius akmenis, įsidurti į šapus, atplaišas… Įsispjovus pėdutę rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarą, nes tai yra sunkiai gyjanti vieta, dažnai reikalaujanti siuvimo.

Nagų bėdos. Kaip sako išmintis, genialumas slypi paprastume. Šuns šlubavimo, galūnių skausmo priežastis kartais gali būti labai paprasta – per ilgi nagai. Dėl per ilgų nagų, šuniui paprasčiausiai gali būti sudėtinga vaikščioti. Be to, jei nagai per ilgi, nuo spaudimo į grindinį, jie gali būti stumiami atgal, o tai ilgainiui sukelia skausmą. Maža to, dėl per ilgų nagų šuns kojos ir pirštų statymas gali tapti netaisyklingas, ko pasekoje traumuojami sąnariai, gadinama laikysena ir atsiranda sisteminės judėjimo aparato bėdos. Ilgi nagai dažniau lūžta ar yra pažeidžiami. Noriu priminti, jog dėl ypatingos šunų nagų sandaros, šie pažeidimai yra itin skausmingi ir priverčia šunį šlubuoti. Taip pat tokie pažeidimai gali labai smarkiai kraujuoti. Toliau nekerpami ilgi nagai gali pradėti įauginėti į paduką. Per ilgas nagas, neturėdamas kur augti pradeda lenktis po savimi ir sudaro apskritimo formą, žalodamas mikštąją pėdos dalį. Atsiradus nago pažeidimams, nulūžus ar įaugus nagui, vertėtų kreiptis į veterinarą, kad nagai būtų profesionaliai sutvarkyti.

Svetimkūniai gali įstrigti tarp pirštų, įsivelti į plaukus, įstrigti į odą. Dėl visų šių priežasčių šuniui sukeliamas diskomfortas – niežėjimas, skausmas. Dėl įstrigusių odoje svetimkūnių gali susidaryti abscesai (pūlinukai), tokiu atveju matomos karštos, paraudusios, skausmingos vietos. Tarp pirštų įstrigę ar į plaukus įsivėlę svetimkūniai gali sukelti nutrinimus, odos iššutimus. Svetimkūniai labiausiai tikėtini, jei šuo pradeda šlubuoti staigiai, tik viena koja (be abejo tokiu atveju turi būti atmesta kojos traumos tikimybė, pvz., patempimo). Didžiausia problema yra tame, kad svetimkūnius kartais būna labai sunku diagnozuoti, nes jie gali būti visai maži, o sukeliantys itin skausmingus pojūčius, pvz., aštrus akmenukas tarp plaukų, nedidelė rakštis tarpupirštyje.

#pėdučiųpriežiūra #pėdųligos