Trachėjos kolapsas

Trachėjos kolapsas – chroninė, progresuojanti, negrįžtama būklė dažniausiai pasireiškianti šunims.

Liga, aktuali mažiausių veislių šunims, tačiau retais atvejais pasitaiko ir didesniems. Literatūroje nurodoma, jog kolapsas gali pasireikšti ir katėms, poniams, karvėms, ožkoms. Tikslios šios ligos priežastys nėra aiškios, vis tik tai smarkiai susiję su genetika. Trachėjos kolapsas būdingiausias šunims iki 10 kg, ypač dažnas tarp tokių veislių kaip Pomeranijos špicai, Jorkšyrai, Čihuachua.

Trachėja yra tarsi vamzdis, kuriuo oras keliauja tarp nosies ertmės ir plaučių. Šis vamzdis yra sudarytas iš kremzlinių C formos žiedų, sujungtų trachealine membrana. Šunų trachėją sudaro 35 – 45 žiedai. Kartais, dėl nepakankamo žiedų tvirtumo, šis vamzdis neišlaiko savo formos ir susispaudžia nugaros – pilvo kryptimi, dėl to atsiranda apsunkintas kvėpavimas ir specifinis dusulys, būdingas trachėjos kolapsui.

Trachėjos kolapso požymiai

Trachėjos kolapas yra vienodai būdingas abiejų lyčių gyvūnams. Jis gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai yra diagnozuojamas apie 4 – 5 metus ir vėliau.

Pagrindinis požymis yra įvairios trukmės ir įvairiu dažniu pasikartojantis tipingas garsas, šiek tiek panašus į kosulį, bandymą vemti ir dusulį vienu metu. Dažnai šis garsas lyginamas su žąsies gagenimu. Taip pat pasireiškia apsunkintas kvėpavimas. Kartais, ypač po ilgesnių priepolių, gyvūnas gali išspjauti baltų putų, kurios atsiranda dėl dusimo. Gali pasirodyti skysčių iš nosies. Jei priepolis labai sunkus, gali atsirasti gleivinės pamėlimas dėl deguonies trūkumo, net alpimas. Paprastai tokie gyvūnai blogiau toleruoja fizinį krūvį. Vis tik, priepoliai gali pasireikšti ir ramybės metu, gali padažnėti naktį.

Trachėjos žiedų susispaudimą gali išprovokuoti gėrimas, valgymas, fizinis krūvis, smarkus lojimas, susijaudinimas, kvėpavimo takus dirginančios medžiagos (pvz., cigarečių dūmai), alergenai, karštas oras ar didelė drėgmė. Taip pat ligos eigą sunkina antsvoris. Šunims turintiems šią patologiją reikėtų ypač vengti kvėpavimo takų susirgimų (pvz., šunidžių kosulio, peršalimo).

Kolapso diagnozavimas

Jei šuniui pasireiškia kosulys, labai rekomenduotina priepolį nufilmuoti prieš einant pas veterinarą. Šis kosulys yra gan tipingas ir jei šuo yra mažos veislės, o jam pasireiškia būtent toks kosulys, labai tikėtina, jog tai yra būtent trachėjos kolapsas. Taip pat daliai šunų, dėl trachėjos reaktyvumo, kosulį gali išprovokuoti trachėjos palpacija, vis tik kosulys dėl apčiuopos gali pasireikšti ir tracheito atveju. Tiksliai diagnozei nustatyti reikalingi tyrimai. Dažniausiai yra atliekamas rentgenologinis tyrimas. Tačiau, jame kolapsas matosi ne visada. Norint rentgeno nuotrauka patvirtinti diagnozę, joje turi būti matomas susiaurėjimas. Tai pavyksta pamatyti ne visada, priklausomai nuo kolapso lygio ir gyvūno pozicionavimo. Gali būti naudojama endoskopija, jos metu taip pat galima paimti mėginius tolimesnei analizei (pvz., bakterijų kultūros auginimui).

Taip pat kolapsas gali būti diagnozuojamas atmetus kitas priežastis, sukėlusias kosulį. Reikia atmesti širdies patologiją, kuri taip pat yra labai būdinga mažų veislių šunims, trachėjos uždegimą, svetimkūnių, navikų buvimo tikimybę ir pan. Be abejo, reikia žinoti, kad kelios patologijos (pvz., kolapsas ir širdies nepakankamumas) gali pasireikšti ir kartu.

Kolapsas skirstomas į 4 laipsnius: I – trachėjos spindis susiaurėja 25 %, II – 50 %, III – 75 %, IV – 100 %.

Trachėjos kolapso gydymas

Jei augintinis turi trahėjos kolapsą, jo nerekomenduojama veisti. Tai yra geriausia ką galima padaryti profilaktiškai. Taip pat augintinius, turinčius trachėjos kolapsą, rekomenduotina skiepyti nuo šunidžių kosulio, taip siekiant išvengti kolapso suintensyvėjimo užsikrėtimo atveju. Šunims, kuriems pasireiškia trachėjos kolapso požymiai, rekomenduojama naudoti papildus su gliukozaminu ir chondroitinu, racioną papildyti vitaminu C. Būtina prižiūrėti kolapsą turinčių šunų svorį, jis rekomenduojamas net šiek tiek mažesnis nei idealus. Taip pat būklę blogina antkaklio naudojimas, todėl būtina jį pakeisti petnešomis. Žiemos metu, jei namuose sausa, rekomenduojama orą drėkinti.

Pasireiškus stipresniems požymiams dažniausia yra taikomas palaikomasis gydymas, kurio tikslas palengvinti požymius. Bet pati liga iš esmės yra neišgydoma ir trachėjos būklė nepataisoma. Vis tik, vienų studijų duomenimis, palaikomojo gydymo užtenka daugiau kaip 70 % pacientų. Gydymui naudojami kosulį slopinantys ir bronchus plečiantys preparatai, steroidiniai vaistai, antibiotikai. Kurie konkrečiai preparatai reikalingi ir kokia jų vartojimo trukmė turėtų spręsti gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas.

Jei staigiai pasireškia labai stiprus priepolis, gyvūnui gali būti reikalinga sedacija, siekiant sukontroliuoti kosulį, dusulį ir dėl jo kilusį gyvūno susijaudinimą. Tokiais atvejais reikalinga ir deguonies terapija.

Jei kolapso neįmanoma sukontroliuoti vaistais ir jis pasireiškia III ar IV stadija, gali būti atliekama operacija. Vis tik Lietuvoje ji atliekama itin retai. Operacinis gydymas brangus ir labai specifiškas, šią operaciją atlikti gali toli gražu ne kiekvienas klinika, gan dažnai pasitaiko komplikacijų.