Viskas ką reikia žinoti apie šunų kastraciją

Jeigu skaitote, greičiausiai turite šunį. Patiną. Ir svarstote ką daryti. Dažniausiai apie neveisiamų šunų kastraciją gydytojai atsiliepia teigiamai, bet gal palikti šuniui jo „vyriškumą”…?

Be abejo, situacijų būna įvairių, bet paprastai, šeimininkus ateinančius pasitarti dėl kastracijos, suskirstyčiau į dvi grupes, t.y. tie, kurie tiesiog nori kastruoti, nes „žmonės sako, kad geriau”, ir antrieji, kurie turi problemų su augintinio charakteriu. Dar yra trečia grupė, bet tai augintiniai, kuriems kastracija yra rekomenduojama dėl sveikatos problemų.

Aš kaip gydytoja, daugeliu atvejų , labai pozityviai žiūriu į tokį apsisprendimą. Kastracija kaip ir bet kuri kita procedūra gali turėti savo komplikacijų, bet iš esmės ji turi daug pliusų. Vis tik antruoju atveju, šeimininkus dažnai tenka nuvilti, jog charakteris nebūtinai „pasitaisys”. O dabar aptarkime viską detaliau.

Be abejo, pirminė ir tiesioginė procedūros nauda ta, kad šuo praranda galimybę daugintis. Galite būti ramūs, Jūsų vyrukas netaps kokios neplanuotos vados „tėčiu”. Tuo pačiu, kadangi jo jau nebedomins merginos, bus kur kas mažesnė tikimybė, kad šuo pabėgs, taip versdamas Jus pergyventi. Paprastai, kastruoti šunys mažiau agresyvūs, mažiau linkę kovoti su kitais šunimis. Todėl, bendrąja prasme, kastruotas šuo saugesnis. Vis tik elgesio pasikeitimus po kastracijos prognozuoti sunku, jie labai priklauso nuo charakterio ir amžiaus, kada šuo buvo kastruotas. Labai retais atvejais, tačiau po kastracijos patinas gali pasidaryti baikštesnis ar net agresyvesnis.

Kalbant apie sveikatą, daugeliu atvejų kastracija taip pat turi teigiamą poveikį. Tokie šunys neserga sėklidžių vėžiu, jiems labai retos perianalinės išvaržos. Jei šuo yra kriptorchas, t.y. turi nenusileidusias vieną ar abi sėklides, kastracija net primygtinai siūloma, nes tokie šunys turi gerokai padidintą riziką sirgti vėžiu. Taip pat kastracija dėl medicininių priežasčių vyresniame amžiuje gali būti siūloma esant gerybinei prostatos hiperplazijai (išdidėjus prostatai), o kastracija jaunesniame amžiuje gali padėti šio pakitimo išvengti. Ir vis tik, kai kurių tyrimų duomenimis, kastruoti šunys šiek tiek dažniau serga prostatos vėžiu, didžiųjų veislių šunys labiau linkę į ortopedines patologijas (šios kondicijos gali būti susijusios ir su gyvūno amžiumi kastruojant). Kadangi kastracijos metu gyvūnas yra pilnai anestezuojamas, galimos rizikos susijusios su anestezija; neatmestinos komplikacijos susijusios su chirurginėmis procedūromis bendrąją prasme, pvz., infekcija. Taip pat, kastruoti šunys labiau linkę sustambėti, bet ši problema lengvai sprendžiama reguliuojant maisto kiekį ir fizinį krūvį.

Jei vis nusprendėte, kad augintinis turėtų būti iškastruotas, dėl amžiaus kada turėtumėte tai atlikti, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju. Šis sprendimas priklauso nuo dydžio, gyvenimo būdo, o kuo toliau, tuo labiau kalbama ir apie veislės įtaką kastracijos laikui. Beja, moksinių tyrimų duomenimis, yra penkios šunų veislės, kuriems chirurginė kastracija apskirtai nerekomenduojama jokiame amžiuje.Kadangi kastracija, nors ir nesudėtinga, bet vis tik chirurginė procedūra, kurios metu gyvūnas anestezuojamas, prieš atliekant procedūrą svarbu įsitikinti, jog pacientas neturi jokių sveikatos problemų. Todėl veterinaras atliks nuodugnią apžiūrą, rekomenduotini kraujo tyrimai. Kastracijos metu šuniui yra pašalinamos abi sėklidės, todėl šuo, praranda galimybę daugintis. Pašalinimo vietoje siuvama, odos perteklius su laiku susitraukia. Paprastai, pas gydytoją šunį atvežate pirmoje dienos pusėje, o vakarop kai šuo jau būna pilnai prabudės po narkozės, jau galite pasiimti. Porą dienų po procedūros gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Šiuo laikotarpiu, svarbiausia šeimininko užduotis yra stebėti, kad šuo nelaižytų pjūvio vietos. Šiai užduočiai palengvinti rekomenduojama (iki ištraukiant siūlus) šunį visą laiką laikyti su plastikine apykakle (vadinamąja Elžbietos apykakle). Siūlai ištraukiami po 10 – 12 dienų. Tuo laiku nerekomenduojama šuns maudyti, reikėtų vengti smarkaus šokinėjimo ir kitos labai intensyvios fizinės veiklos. Taip pat šį laikotarpį šeimininkas turėtų stebėti ar žaizda nepatinusi, neparaudonavusi. Jei neramu dėl pjūvio vietos išvaizdos, gyvūnas atrodo vangus, prastai ėda, viduriuoja ar vemia, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Beja, jei nesate apsiprendę dėl chirurginės kastracijos ar bijote dėl elgesio, kailio, svorio pokyčių, yra galimybė atlikti cheminę kastraciją. Tokia kastracija atliekama panašiai kaip gyvūno ženklinimas - adatos pagalba po oda yra įstatomas pusę metų veikiantis implantas. Jei dėl kokių nors priešasčių apsigalvosite, kad kastracija netiko/ nereikalinga, po daugmaž 6 mėnesių, viskas atsistatys į savo vietas ir patinas vėl bus vaisingas.

#operacija #šuopatinas #šunųpriežiūra #kastracija #šunųligos #kastracijosnauda