Vokiečių aviganis

Vokiečių aviganiai yra gan ilgaamžė veislė, itin populiari tiek tarnyboje, tiek kaip šeimos nariai dažnuose namuose. Jie gyvena apie 12 – 13 m. Vis tik, nepaisant savo tvirtumo ir ištvermingumo, turi nemažai veislei būdingų ligų. Kai kurios jų dažnos genetikoje, kitos – būdingos daugeliui didesnių veislių šunų. Tikiuosi, jog Jūsų mylimas Vokiečių aviganis neserga (ir nesirgs) nė viena iš jų, bet čia apžvelgsime kai kurias, kurios šiai veislei itin būdingos.

Degeneracinė mielopatija. Liga paprastai prasideda vyresniems kaip 7 metų šunims, tačiau gali pasireikšti ir ankščiau. Kitų veislių šunims taip pat pasireiškia stuburo smegenų ligos, tačiau būtent Vokiečių aviganiams būdinga forma, kuri yra autoimuninės kilmės. Šiai formai mažai efektyvus bet koks gydymas. Nėra specifinės diagnostikos, iš esmės diagnozė nustatoma atliekant tyrimus atmetimo būdu ir pagal šeimininko pateiktą anamnezę. Ligai būdingas progresuojantis pobūdis, paveikiama galinė kūno dalis. Atsiranda ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas) ir silpnumas. Neurologinio tyrimo metu stebima disfunkcija. Tiriant nugaros smegenų skystį, jame randamas padidėjęs proteinų kiekis. Stubure nebūna kompresijos. Degeneraciniams procesams lėtinti itin svarbus yra tinkamas mankštos rėžimas, kurio tikslas palaikyti gerą raumenų tonusą ir aktyvią cirkuliaciją. Vis tik taip pat kaip sportas, yra svarbus ir tinkamas poilsio rėžimas. Naudą duoda tinkamai subalansuota vitaminų terapija ir kai kurie medikamentai (pvz., steroidiniai vaistai nuo uždegimo). Vis tik daugeliu atvejų šios priemonės tik sulėtina ligos progresavimą, tačiau esamos būklės smarkiai negerina.

Skrandžio užsisukimą įtakoja jame besikaupiančios dujos ir laisvesni skrandį prilaikantys raiščiai. Kai skrandis užsisuka, abu išėjimai (atgal į stemplę ir tolyn į žarnas), užsidaro. Sutrinka kraujo pratekėjimas į audinius ir dėl to jie pradeda žūti, o taip pat aktyviai gaminasi toksinai, kurie dar labiau kenkia audiniams. Maža to, gali prasidėti pilvo ertmės uždegimas, jei spaudimo neatlaikęs skrandis plyšta. Įvykus užsisukimui taip pat yra sutrikdomas kraujo pratekėjimas į širdį, dėl ko pažeidžiama ir kitų organų veikla. Trumpai tariant, ši būklė yra labai pavojinga. Pastebėjus pirmuosius požymius, reikia kreiptis veterinarinės pagalbos tuoj pat. Kiekviena minutė yra itin svarbi, nes net operavus šunį ir atsukus skrandį, mirštamumas nuo šios ligos gan didelis. Pagalba turėtų būti suteikta per 30, iki 60 min. Kitu atveju prognozės prastos. Skraandžio užsisukimo požymiai tai seilėtekis, neramumas, inkštimas (ar kiti augintinio skleidžiami garsai), apsunkintas kvėpavimas ir pagreitėjęs širdies darbas. Šeimininkai pastebi, kad šuo tarsi negali patogiai atsisėsti ar atsigulti, bando vemti, bet neišeina. Taip pat akylesni atkreipia dėmesį, jog šuns skrandis išsipučia kaip kamuolys ir gali būti jaučiamas per pilvo sieną. Norint išvengti šio susirgimo, yra keletas taisyklių, kurios padės tai padaryti – neleiskite aktyviai lakstyti ir šokinėti neseniai pavalgiusiam šuniui (!!!); maisto normą geriau padalinti per du kartus nei duoti vieną didelę porciją, taip pat neleisti šuniui valgyti paskubomis; neduoti prisilakti daug skysčių tuoj pat prieš arba po maitinimo; keičiant maistą, tai daryti palaipsniui; venkite žmonių maisto, ypač gerai nežinant ką duodate, nes kai kurie žmonių maisto produktai gali būti pavojingi šunims, o be to, gali skatinti dujų gamybą, kurių dėka didėja tikimybė skrandžiui užsisukti.

Kaulų sistemos ligos. VA būdinga tiek alkūnės, tiek ir klubų displazija. Veisiant šunis su dokumentais, abiejų vietų displazijos tyrimai privalomi. Klubų displazija tai būklė kai šlaunikaulio galvutė neatitinka klubaduobės formos, būna blogai susiformavęs sąnarys. Alkūnės displazija gali būti kelių formų, tačiau apibendrinant tai sąnario vystymosi sutrikimas, kai šiame sąnaryje nesuauga/ atskyla kaulų dalys. Dažnai manoma, jog šlubavimas ir kaulinės sistemos problemos yra vyresnių gyvūnų problema. Tačiau tiesa ta, kad displazija vystosi jauname amžiuje, gyvūnui augant, tačiau pasireiškimo laikas prikaluso nuo to, kada išsivysto skausmingas artritas. Nors displazija yra genetiškai paveldima liga, jos pasireiškimo stiprį ir laiką smarkiai įtakoja gyvenimo būdas – šuns svoris (ypač augant), kokybiška mityba ir tinkamai parinktas fizinis krūvis. Displazija pasireiškia nenormalia stovėsena, šlubavimu, aktyvumo sutrikimu. Diagnozuojama rentgenologinio tyrimo metu. Panosteitas – tai yra augimo liga, dažniausiai pasireiškianti jauniems šuniukams (5 – 14 mėn.). Jo metu skausmingi yra ilgieji kaulai. Pasireiškia bet kurios galūnės (ar kelių) šlubavimas, tačiau iš šios būklės yra išaugama. Diagnozuojama rentgeno pagalba, šuns gyvenimo kokybės pagerinimui iki liga praeis, gali būti skiriami preparatai nuo skausmo.

Akių ligos. Katarakta, tai yra akies lęšio ar jo kapsulės nepralaidumas. Sergant katarakta lęšiukas susidrumsčia, todėl akis pakeičia spalvą: akies centras pasidaro pilkšvas, balkšvas, gelsvas. Taip pat šeimininkai pastebi, kad šuo kartais atsitrenkia į daiktus, nedrąsiai lipa laiptais, tamsoje stengiasi nesitraukti toli nuo šeimininko. Dažniau katarakta yra susijusi su amžiumi, tačiau gali būti ir paveldima jaunatvinė katarakta, pasirodanti ankstyvame amžiuje. Negydant, arba per vėlai gydant augintinį sergantį šia liga, rega prarandama. Panusas tai ragenos uždegimas, paveikiantis abi akis. Vis tik pažeidimai gali būti skirtingo lygio. Iš pradžių matoma tarsi rausva membrana ant ragenos, vėliau ji tamsėja. Liga gali būti kontroliuojama, bet neišgydoma. Paprastai pasireiškia 1 – 2 metų šuniui, manoma, kad predisponuoja UV spinduliai. Sunkiais atvejais gali sukelti aklumą. Gydymas dažniausiai medikamentinis, vietinio veikimo preparatais. Tokiems šunims rekomenduojama saugoti akis nuo UV spindulių.

Kasos fermentų trūkumo dėka gyvūnas patiria malabsorbciją – nepakankamą medžiagų įsisavinimą. Būklė neišgydoma, tačiau kontroliuojama. Diagnozuojama kraujo tyrimų pagalba. Šuo turintis šį nepakankamumą sunkiai priauga svorio nepaisant to, kad gali būti nuolatos alkanas. Dažnai tuštinasi arba viduriuoja stipraus kvapo, riebalingomis išmatomis. Prastas medžiagų įsisavinimas atsispindi ir kailio būklėje. Taip pat šį sutrikimą turintys keturkojai nori ėsti neėdamus daiktus (pvz., išmatas). Sergant šia liga būtinai reikalingas pritaikytas maistas ir nuolatiniai fermentiniai papildai, vitaminai. Šie šunys labiau linkę į infekcines ligas, todėl esant reikalui jiems skiriami antibiotikai.

Perianalinės fistulės dažniausiai pasitaiko nekastruotiems vidutinio amžiaus patinams. Nors tiksliai nėra žinoma, manoma, jog tai autoimuninė liga. Jos metu aplink išangę atsiranda šlapiuojančios žaizdos – duobutės. Būklė labai skausminga, gali paveikti gyvūno tuštinimąsi. Toks gyvūnas vengia sėdėti, ne visada gali patogiai įsitaisyti atsigulti, dažnai laižo apie išangę. Tuštinantis augintinis stanginasi, matomas kraujas išmatose, pūliai apie išangę. Gali pasikeisti elgesys, sutrikti apetitas. Liga dažnu atveju yra chroninė, tačiau gali būti kontroliuojama ir gyūnas gyvena pilnavertį gyvenimą. Įprastai gydoma keičiant mitybą, skiriant injekcinius ir vietinius medikamentus, palaikant higieną apie išangę, bet sunkiais atvejais gali būti reikalingas chirurginis gydymas.

Kušingo sindromas Kitaip vadinamas hiperadrenokorticizmu atsiranda dėl per didelio antinksčių hormonų kiekio. To priežastis gali būti galvoje, antinksčiuose arba gali sukelti ilgai vartojami steroidiniai medikamentai. Šuo sergantis šia liga greit nutunka, yra mieguistas, turi sausą ir neblizgantį kailį, ploną odą. Gali atsirasti alopecija (plauko nuslinkimas) su odos hiperpigmentacija, dažnesnės odos ligos. Dažnai matomas nukaręs keturkojo pilvas. Geria ir šlapinasi daugiau nei įprastai. Diagnozuojama bendrųjų ir specifinių kraujo tyrimų pagalba. Ligos gydymui įprastai skiriamas medikamentinis gydymas, kuris gali būti reikalingas pastoviai, bet kartais atliekamos operacijos, jei problema yra antinksčiuose.

#dažniausiosligos #vokiečiųaviganis