Šunidžių kosulys

Šunidžių kosulys yra liaudiškas, šeimininkams labiau priimtinas ir labai paplitęs ligos pavadinimas. Mediciniškai ši liga vadintųsi infekcinis bronchitas.

Šio tipo bronchitą sukelia virusai, bakterijos arba abu. Patogenai atakuoja gyvūno kvėpavimo sistemą ir sukelia kosulį. Daugybė virusų gali įtakoti šios ligos atsiradimą, taip pat dažnas jos sukėlėjas yra Bordetella bronchiseptica bakterija. Iš virusų, kaip vienas dažnaiusių sukėlėjų, yra įvardyjamas šunų paragripo virusas.

Sergant šunidžių kosuliu gyvūnai dažniausia jaučiasi gerai ir iš pažiūros atrodo gan sveiki. Vienintelis išreikštas simptomas gali būti įvairaus dažnio ir intensyvumo kosulys. Vis tik kitais atvejais kartu su kosuliu gali pasirodyti ir išskyros iš nosies bei akių, čiaudulys. Tuo pačiu gali suprastėti augintinio apetitas. Kai kuriems gyvūnams pakyla ir kūno temperatūra.

Ligos inkubacinis periodas įvairus – nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Liga yra labai užkrečiama, todėl įtariant augintiniui šunidžių kosulį būtina keturkojį izoliuoti nuo bet kokių kontaktų. Kaip taisyklė šios ligos padažnėjimą klinikose veterinarai pastebi po didesnių parodų ar kitų su gyvūnais susijųsių reginių, ypač vykstančių patalpose. Taip pat ji lengvai plinta dresūros aikštelėse, prieglaudose, veislynuose kitose šunų susibūrimo vietose. Įprastai patogenus sergantis individas akyviausiai platina tol, kol kosti, tačiau net ir pasibaigus kosuliui rekomenduojama dar bent kurį laiką vengti kontaktų. Retesni atvejais, tačiau būna, kad ligą keturkojis platina net apie du mėnesius. Nors šunidžių kosulys laikomas oru plintančia liga, bakterinis patogenas gali plisti ir per šunims skirtą inventorių – bliūdelius, žaislus. Deja, tačiau kai kurie šunys gali būti nematomais ligos nešiotojais, kuriems požymiai neišsivysto visai arba išsivysto tokie nežymūs, jog šeimininkai nekreipia į tai didelio dėmesio. O vis tik virusą jie platina.

ŠUNS SAVIJAUTA

Ligos eiga labiausiai priklauso nuo individualios organizmo imuninės sistemos. Stiprus imunitetas pakankamai kokybiškai ir nesunkiai susidoroja su liga. Vis tik kai kurie aplinkos faktoriai gali daryti įtaką ligos sunkumui. Liga gali sunkiau paveikti chroniškai stresuojančius gyvūnus, laikomus prastai ventiliuojamose ar šaltose patalpose. Taip pat sunkiau gali sirgti gyvūnai turintys kontaktą su cigarečių dūmais, gyvenantys labai dulkėtoje aplinkoje. Trumpai tariant, ligos eigą įtakoja visi faktoriai, kurie veikia imunitetą arba kvėpavimo takus.

Šiai ligai būdingas stiprus, sausas kosulys, kartais jis panašus į stiprų iškvėpimą. Kosulys skamba panašiai kaip užspringus, todėl šiuos du dalykus reikėtų diferencijuoti. Nors dažniausiai prie šios ligos kostima sausai ir kimiai, po kosulio periodo gali iš burnos pasirodyti putų, bet pasitaiko ir produktyvaus kosulio atvejų, kurių metu pasirodo gleivės, kurias galima pastebėti, kaip augintinis ryja. Taip pat šio kosulio nereikėtų sumaišyti su atbuliniu čiauduliu, būdingu kai kuriems šunims, trachėjos kolapsu, kosuliu sukeltu širdies ligų ir t.t. Numanyti kas kamuoja augintinį galima pagal požymių atsiradimo aplinkybes, ligos laiką, gyvūno amžių, simtomų progresavimą ir pan. Be to šis kosulys yra gan tipingas savo eiga vieno priepolio metu: šuo kelis kartus neproduktyviai pakosti, o tada galima pastebėti veiksmą kažkiek panašį į vėmimą – šuo plačiai išsižioja ir tarsi bando kažką atryti. Vis tik tai yra tik gairės pagal kurias galima numanyti, bet tikslią diagnozę gali nustatyti tik veterinaras.

DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Iš principo ši liga yra nepavojinga, nesunki ir dažniausiai net nereikalaujanti gydymo. Dažniausiai savaime požymiai praeina per maždaug 2 – 3 savaites, tačiau retesniais atvejais gali užtrukti net iki pusantro mėnesio. Vis tik jauniems gyvūnams, senoliams, nusilpusio imuniteto ar turintiems gretutinių ligų augintiniams susirgimo eiga gali būti sunkesnė. Tokiems gyvūnams ji gali komplikuotis į pneumoniją (plaučių uždegimą). Todėl, jei matote, kad liga užsitęsia, simptomai sunkėja, liga vystosi labai intensyviai, gyvūnui sunku kvėpuoti, kyla aukšta temperatūra – būtina kreiptis į veterinarą. Veterinaras gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimus ir/ ar rentgenogramą tikslesniam situacijos įvertinimui. Tokiu atveju pagal poreikį gali būti skiriami simptominiai vaistai kosuliui lengvinti, antibiotikai, antiuždegiminiai, preparatai imunitetui skatinti ir kt.

Esant nestipriai eigai labiau rekomenduotina pasitarti su gydytoju nuotoliu būdu nei eiti į kliniką gyvos konsultacijos. Tokia rekomendacija dėl ligos užkrečiamumo kitiems gyvūnams. Jei vis tik šuo kosti nesunkiai ir pas gydytoją eiti neplanuojate, galite pasinaudoti keliais patarimais kaip palengvinti simptomus:

a. Jei yra galimybės, laikykite šunį gerai ventiliuojamose patalpose, kuriose nebūtų karšta, tačiau nebūtų ir šalta. Pageidautina, kad patalpose būtų pakankamai drėgmės;

b. papildomai suduokite kursą vitaminų, skatinančių imuninę sistemą;

c. gyvūnas turėtų pakankamai lakti, duokite lakti šiltesnį vandenį, taip pat venkite antkaklių – bent laikinai jį pakeiskite petnešomis;

d. laikinai apribokite fizinį krūvį, pasaugokite augintinį nuo faktorių sukeliančių stresą ir situacijų sąlygojančių gyvūno susijaudinimą.

PROFILAKTIKA

Šis susirgimas dažniausiai nėra labai pavojingas, vis tik daug kontaktų turintiems keturkojams vertėtų pasvarstyti apie galimybę apsisaugoti nuo šios ligos. Nors veikimas nėra šimtaprocentinis, tokiems augintiniams rekomenduotina vakcina nuo šunidžių kosulio. Vakcinos sukeliamas imunitetas išsilaiko iki 12 mėn. Jei domitės šia vakcina, būtinai pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju dėl jos reikalingumo ir skiepijimo grafiko. Iš esmės, ji yra suderinama su visomis standartinėmis vakcinomis, taip pat itin didelės rizikos atvejais gali būti skiepijama net du kartus per metus, o skiepyti šuniukus ja galima net nuo 4 savaičių. Vis tik yra toks dalykas, kad imunitetas nuo paragripo įgaunamas su įprasta kompleksine vakcina. Su šunidžių kosulio vakcina įgaunamas imunitetas nuo paragripo ir B. bronchiseptika sukeltos ligos formų. Todėl šitoje vietoje priklausomai nuo tikimybės užsikrėsti, reikia apsispręsti kas geriau augintiniui – ar šiek tiek pervakcinuoti du kartus paskiepijant nuo paragripo, ar metais, kada skiepijama kompleksinė vakcina neskiepyti nuo šunidžių kosulio, o metais kada daroma pertrauka su kompleksu – keturkojį pastiprinti šunidžių kosulio vakcina. Aš dirbdama su savo klientais turiu kelias man labiausiai pasiteisinusias skiepijimo schemas: parodinius ar kitus daug kontaktų turinčius šunis skiepijame kas tris metus kompleksine vakcina ir kasmet šunidžių kosulio vakcina, o šunims turintiems vidutiniškai kontaktų siūlau skiepytis vienais metais tik kompleksine vakcina, ateinančius dvejus metus šunidžių kosulio vakcina, tada vėl kompleksu ir taip prakeisti grafikus.

Šunidžių kosulys gali skambėti štai taip.

#kosulys #skiepai #šunųligos