Šuniukas ir žiema

Atėjus žiemai augintinių, kaip ir mūsų prioritetai skiriasi. Vieni mielai žaidžia šaltame sniege ir nenori eiti namo, tuo tarpu kiti tūno palindę po antkode ir tikisi, kad Jūs jo ten nerasite. Ir tai reikš, jog neteks eiti į lauką.

Kad ir kaip bebūtų, į lauką eiti reikia. Neskaitant gamtinių reikalų, kuriuos augintiniai atlieka lauke, jiems reikalingas ir grynas oras bei tinkamai subalansuotas fizinis krūvis. Pasivaikščiojimai lauke būtini svoriui palaikyti, imunitetui skatinti. Bet kad pasivaikščiojimai lauke teiktų tik džiaugsmą ir naudą, būtina jiems tinkamai pasiruošti.

Apranga augintiniams. Jei rengiate savo šuniuką, gali būti, jog vis dar tenka išgirsti nuostabos pilnų komentarų, ypač iš vyresnių žmonių. Jie dažnokai stebisi, jog ankščiau tokių “išsidirbinėjimų” nebuvo ir šunys nemirė iš šalčio. Vis tik ankščiau turbūt buvo ir kur kas mažiau “lepių” šunų veislių. Taigi, jei jaučiate, jog Jūsų šuniui šalta ir jį rengiate, greičiausiai elgiatės teisingai. Kai prasideda šalčiai, daugeliui augintinių yra taip pat šalta kaip ir mums. Taigi, jei patys eidami į lauką velkamės paltą, užvilkime jį ir savo keturkojui šeimos nariui. Ypač, jei auginame tokį šuniuką kaip greihaundas, jorkšyro, starforšyro terjeras ar pan. Be abejo, rūbai nereikalingi šiaurinių veislių šunims ir kitiems, turintiems itin tankų, ilgą kailį su povilne. Kokybiškas ir gerai šuniui pritaikytas paltukas turėtų apgaubti visą kūną, pradedant kaklu, baigiant uodegos pagrindu. Taip pat kiek įmanoma, fiziologiškai, turėtų būti apsaugotas pilvelis.

Kailio priežiūra. Kai kurie šeimininkai beveik nešukuoja augintinių žiemą, kad neišpeštų kailio, tikėdamiesi, jog šuniui taip bus šilčiau. Tai yra klaidingas požiūris. Žiemą šuns kailis kaip tik turėtų būti labai gerai prižiūrimas, nes tik švarus, nesusivėlęs ir sveikas kailis užtikrins kokybišką augintinio termoreguliaciją. Taip pat šukuojant yra aktyvinama odos kraujotaka ir skatinamas kailio atsinaujinimas. Be kita ko, susivėlusiame ir neprižiūrėtame kailyje labiau laikosi drėgmė, o tai padidina riziką sušalti, o nuolatinė drėgmė gali sukelti odos ligas.

Pėdučių priežiūra. Kaip ir mūsų pėdos kartais tampa suskirdusios, šunų pėdutėms nutinka tas pats. Jos taip pat gali skilinėti ir tai gali būti skausminga. Todėl, ypač žiemos periodu, jas rekomenduojama drėkinti specialiais kremais. Jei šuns pėdutės ypač plaukuotos, ant šių plaukų gali formuotis sniego ar ledo sankaupos, kurios kelia diskomfortą ar net žaloja pėdutę. Jei pastebite, jog vaikštinėjant lauke šuo pradeda šlubčioti ar laikas nuo laiko gula ant žemės ir graužia savo pėdutes, atkreipkite dėmesį ar tarpupirščiuose nėra užstrigę sniego kamuoliukų. Jei šis reikškinys kamuoja augintinį, plaukus iš tarpupirščių rekomenduojama iškirpti. Šunų, vaikštančių mieste pėdutes ypač žaloja druka, barstoma ant kelio. Ji gali nudeginti pėdutes ir yra toksiška, todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo grįžus namo, būtina pėdutes nuplauti. Jei neplaunate pėdučių, tikėtina, jog augintinis bandys jas išsilaižyti pats, o druska augintiniams nėra sveika. Svarbu po plovimo pėdutes gerai nusausinti, kad neatsirastų odos pažeidimų dėl užsilaikiusios drėgmės. Jei, nepaisant naudojamų apsauginių kremų ir regulios pėdučių priežiūros, pastebite kylančias pėdučių problemas ir augintiniui keliamą diskomfortą, išeitis gali būti specialūs batukai. Vis tik prie jų augintiniui irgi teks priprasti.

Svorio kontrolė. Kai kurie šunys linkę stambėti, todėl svorio kontrolė jiems reikalinga nuolat. Tačiau kiti, vasarą gan aktyvūs individai, su svoriu problemu neturi iki … kol neateina žiema. Žiemos metu kai kurie šunys labiau linkę tingiai gulėti lovoje, nei dūkti šaltame lauke. O gal kartais ir šeimininkai patingi labiau. Bet kuriuo atveju, svarbu atkreipti dėmesį ir šioje situacijoje skirti sezoninę svorio kontrolę, o ne tiesiog tikėtis, kad pavasarį svoris nukris. Taip pat į šuns kūno sandarą reikėtų atkreipti dėmesį ir tiems šeimininkams, kurių augintiniai net ir žiemą daug laiko praleidžia lauke. Jiems atvirkščiai, gali prireikti šiek tiek padidinti suvalgomo maisto kiekį, nes šilumai palaikyti keturkojis suvartoja daugiau energijos.

Sauga. Nors tai atrodo savaime aišku, vis tik noriu dar kartą paminėti kelias “smulkmenas”, kurios gali duoti didelės reikšmės augintinio saugumui. Žiemą, temsta ankščiau, todėl gyvūnams kur kas didesnė tikimybę pasimesti, ypač jauniems, esantiems naujoje aplinkoje arba vyresnio amžiaus, turintiems problemų su regėjimu. Taip, pagrindinis šuns pojūtis yra uoslė, bet vis tik… geras regėjimas ir gebėjimas matyti toliau dar niekam nepakenkė. O žiemą, tamsoje, jo trūksta. Todėl visada, jei paleidžiate augintinį lakstyti laisvai, leiskite jam bėgti tik tiek, kiek esate tikri, jog pavyks prisikviesti. Taip pat tamsoje didelė pagalba yra šviečiatys antkakliai, padedantys tiek mums, tiek kitiems geriau matyti kur yra augintinis. Tuo atveju, jei augintinis pasimestų, jam kur kas didesnė tikimybė grįžti namo, turint poodinę mikroschemą ir antkaklį su šeimininko kontaktais. O ypač atidūs būkite prie užšalusių upių ir ežerų,nes tiek Jūs, tiek ir augintinis gali nepastebėti atitirpusio ploto arba įlūžti lipdami ant per plono ledo sluoksnio.

Blusų ir erkių kontrolė. Manote žiemą ji nereikalinga? Labai klystate. Tokiomis žiemomis kaip pastarosios, yra tikimybė ne tik rasti įsisiurbusią erkę, bet ir susirgti erkių pernešama liga! Todėl erkių kontrolė yra labai svarbi. Ne ką mažiau svarbu kontroliuoti ir užsikrėtimą blusomis, nes blusomis pas Jus namie bus šilta ir gera, todėl jos gali ypač norėti ten patekti.

Ypatinga priežiūra sinjorams – žiemos periodu labai svarbi. Kaip ir žmonėms, šunims žiemos periodu suintensyvėja kai kurios ligos, ypač susijusios su sąnarių sistema. Todėl, jei kitu periodu nešeriate augintiniui papildų sąnarių pastiprinimui ir lubrikacijai, šiuo laikotarpiu tai daryti ypač vertinga. Taip pat, norint palaikyti sąnarių sistemos sveikatą, yra labai svarbi tinkamai subalansuota fizinė veikla. Jei ją organizuojate lauke, būkite atsargūs patys ir ypač saugokite savo sinjorą nuo slidžių paviršių ir galimų traumų susijusių su jais. Po fizinės veiklos, svarbu, kad augintinis turėtų sausą šiltą vietą, ramiai atvėsti.

Didžiausios grėsmės augintiniui žiemą:

1. Nušalimas – kaip ir visiems žinduoliams, šuniui sušalus, jo organizme esančios paviršinės kraujagyslės susitraukia, taip sutelkdamos organizmo kraują smarkiau cirkuliuoti kūno viduje. Dėl šio mechanizmo atsiranda tikimybė, jog augintinis nušals ausis, kojas, uodegą ir pan. Blogiausia yra tai, jog šių pažeidimų neįmanoma pamatyti iš karto. Todėl esant smarkiam šalčiui, turite stebėti, ar oda netampa pilkšva, balkšva, nes tai yra pirmas ženklas, jog audiniai šąla. Taip pat tokia oda tampa tarsi sukietėjusi, šalta. Šįlant nušalusioms vietoms, jos pasidaro skausmingos. Esant itin stipriems audinių pažeidimams, nušalusios vietos su laiku pajuoduoja, audiniai pradeda kristi, luptis.

2. Hipotermija — tai jau ne tik galūnių, tačiau viso organizmo temperatūros kritimas. Jis atsiranda kai gyvūnas per daug laiko praleidžia šaltame lauke, būna šaltame ore šlapias, turi sveikatos sutrikimų ar yra prasta kraujo cirkuliacija. Tai pat hipotermiški greičiau gali tapti mažesni šunys nei dideli. Kai šuniui pradedea darytis šalta, jis ima drebėti, auys bei letenos tampa šaltos. Hipotermijai progresuojant, pradeda ryškėti depresija, letargija, silpnumas. Dar vėlesnėse stadijose, sustangrėja raumenys, širdies darbas ir kvėpavimas sulėtėja, gyvūnas nustoja reaguoti į stimulus. Stipri hipotermia yra pavojinga gyvybei.

3. Antifrizas – labai nuodinga medžiaga, kuria (deja!), bet augintiniai dažnai susigundo. Ši saldi medžiaga šunims bei katėms labai patrauklaus skonio, todėl radę progą, jis dažniausiai bando lyžtelėti ar atsigerti. Vis tik, net labai maži kiekiai šio skysčio keturkojui gali būti lemiami.